Pavartęs žurnalisto Venanto Butkaus knygą „Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai“ gali suvokti, kad pramoginis buriavimas Klaipėdoje turi ne ką menkesnes tradicijas nei lietuviškas prekybinis laivynas.

Jachtos „Žemajtej“ ir „Litwa“

Lietuviško buriavimo ištakos siekia dar XIX a. pirmąją pusę – lenkų dienraštis „Wędrowiec“ 1876 m. birželį išspausdino pranešimą, jog Lietuvos dvarų savininkas grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius nuosava jachta „Žemajtej“ iš Tulono išplaukė į Filadelfiją. Nėra patikimų žinių, kad jis ta jachta būtų perplaukęs Atlantą. Grafas nelaikomas pirmuoju su Lietuva susijusiu gyventoju, jachta įveikusiu Atlantą.

Tas pats „Wędrowiec“ yra teigęs, kad grafas B. H. Tiškevičius su jauna žmona Elžbieta Klara plaukiojęs po Viduržemio jūrą, lankėsi Alžyre, Kryme, Atlanto vandenyno Madeiros saloje.

Jo 42,2 m ilgio jachta „Žemajtej“ buvo pagaminta Prancūzijos Havre. Jai valdyti būdavo samdoma 37 narių įgula. Yra duomenų, kad grafas B. H. Tiškevičius buvo Paryžiaus jachtklubo narys.

Lenkijos Gdansko jūrų muziejuje yra daiktų, kurie įrodo, kas XIX a. antroje pusėje iš Lietuvos teritorijos kilusių žmonių, kaip grafas B. H. Tiškevičius, turėjo jachtas. Jachtą „Litwa“ turėjo Ignacas Korwinas Milewskis. Jis 1895 m. iš Austrijos–Vengrijos imperijos karo laivyno admirolo Karolio Stefano Habsburgiečio nusipirko jachtą „Christa“, kurią pavadino „Litwa“. I. Korwinas Milewskis priklausė to meto vienam garbingiausių Austrijos–Vengrijos imperijos karinių jachtklubų.

Žinoma, kad „Litwa“ dažniausiai plaukiojo po Viduržemio jūrą, taip pat lankėsi Barenco ir Baltojoje jūroje, pasiekė Archangelską. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą I. Korwinas Milewskis jachtą pardavė. Ji buvo išplukdyta į Meksiką. I. Korwinas Milewskis iš jos pasiėmė tik varpą, kuris galiausiai ir atsidūrė Gdansko jūrų muziejuje.

Istorija: grafas B. H. Tiškevičius ir jo įgula jachtoje „Žemajtej“. Venanto Butkaus knygos „Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai“ nuotr.

Mėmelio buriuotojai

Buriuotojų judėjimas, dar gerokai anksčiau nei su jachtomis plaukiojo iš Lietuvos teritorijos kilę B. H. Tiškevičius ir I. Korwinas Milewskis, prasidėjo dabartinės Klaipėdos dalyje, kuri tuo metu vadinta Mėmeliu.

Buriavimas dabartiniame Lietuvos pajūryje siekia XIX a. vidurį ir siejamas su Mėmelyje gyvenusia britų kolonija. Vienas aktyviausių to laiko buriuotojų buvo pirklys Džonas Meisonas. Jis į Klaipėdą atvyko iš Škotijos.

Dar XIX a. ketvirto dešimtmečio viduryje D. Meisonas savo sūnums pastatė nedidelį burlaivį ir pavadino jų garbei „Bob & Bill“. Iš esmės tai buvo pirmoji Mėmelio sportinė jachta – kilinis botas su dviejomis liugerinėmis (įstrižomis netaisyklingos trapecijos formos) burėmis.

D. Meisonas buvo pirmasis, kuris tuometiniame Mėmelyje įregistravo burinę jachtą – didelį švertbotą „Kiebitz“. Su ja jis lankė įvairius Baltijos jūros uostus.

Jo pavyzdžiu pasekė ir kiti turtingesni miesto gyventojai. Buriuoti pradėjo ir laivus įsigijo Prancūzijos, Ispanijos ir Hanoverio konsulas Hugo Viljamas Plavas, Danijos konsulas Henrikas Skougaardas, pirkliai Mutrėjus (Muttray), Pitkamas (Pitcaim), Probenas (Frobeen), R. Lankovskis. Jachtą „Möwe“ (lietuviškai „Žuvėdra“) įsigijo ir vietos gyventojas pirklys Rudolfas Verneris. Jis į tuometinį Mėmelį parvežė pirmąjį regatos prizą. 1869 m. laimėjo trečią vietą Piliavoje surengtoje regatoje. 1869 m. Mėmelyje buvo surengta pirmoji buriavimo regata.

Tiek Lietuvos buriuotojų, tiek klaipėdietiško MSV klubo veikla nutrūko 1939 m., kai į Klaipėdą įžengė nacistinės Vokietijos kariuomenė, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

1884 m. rugpjūčio 30 d. dabartinės Klaipėdos dalyje įkurtas „Memeler Segler Verein“ (MSV) buriavimo klubas. Jo pirmininku buvo jau minėtas D. Meisonas. Klube apie 50 narių buvo iš tuometinio Mėmelio, kiti iš Rusnės, Verdainės, Juodkrantės, netgi Tilžės.

Burinių laivų flotilę, kuri buvo bendra nuosavybė, turėjo ir pats klubas. Ją sudarė buriniai laivai „Victoria“ (lietuviškai „Pergalė“), „Vorwaerts“ (lietuviškai „Pirmyn“) ir „Flink“ (lietuviškai „Vikruolė“).

Pirmasis pasaulinis karas išblaškė klubo narius, dalis jų buvo pašaukti į karą. Po karo klubas vėl atgijo. 1921 m. jame buvo per 250 narių. „Memeler Segler Verein“ klubas gyvavo iki 1939 m. Paskutiniu klubo prezidentu buvo Ernstas Šarfeteris. Klaipėdos kraštą prijungus prie nacistinės Vokietijos, dauguma klubo narių ne vokiečių paliko kraštą, dalis išvažiavo į didžiąją Lietuvą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui nemažai MSV klubo narių buvo pašaukti į nacistinės Vokietijos kariuomenę. Buriuotojų klubas buvo uždarytas.

Laivai: tarpukario Lietuvos buriuotojų jachtos Klaipėdoje. Venanto Butkaus knygos „Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai“ nuotr.

Buriavimas Klaipėdoje

Grynai lietuviška buriavimo istorija Klaipėdoje prasidėjo po 1923 m., kai uostamiestis atiteko Lietuvai. Tam tikros užuomazgos Lietuvoje jau buvo ir prieš tai. 1921 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos susisiekimo ministerijos inžinieriaus Jono Šimoliūno iniciatyva buvo įregistruoti Kaune pradėto kurti Lietuvos jachtklubo nuostatai. Tai sudarė sąlygas dar 1922 m. atsirasti buriavimui, jūrų skautų judėjimui.

Buriavimas į Klaipėdą žengė palaipsniui. 1929 m. Klaipėdoje buvo įkurtas Lietuvos jachtklubo padalinys. Minima, kad prie jo steigimo prisidėjęs ir tuometis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas. Jis buvo gerbiamas, tapo pirmuoju klubo komodoru. Antruoju klubo komodoru buvo tuomečio uosto pirmininkas Ričardas Vysockas, trečiuoju – Balys Sližys.

Klubo rėmėjų ir atskirų buriuotojų iniciatyva 1931 m. klube atsirado jachta „Vytis“, klubo narys Kazimieras Mažonas įsigijo jachtą „Gulbė“, Valteris Didžys – jolę „Aušrinė“. Laivų ėmė ieškoti ir pats klubas. Laivyno plėtimui buvo pasirinktos suomiškos jachtos, kurios buvo statomos Estijoje. Ir toliau jachtas pirko atskiri klubo nariai.

1936 m. Klaipėdos ir Lietuvos (Kauno) jachtklubų pagrindu įsteigta Lietuvos buriuotojų sąjunga. Jos pirmininku švietimo ministras paskyrė teisininką Juozą Jurkūną. Po jo nuo 1937 m. pabaigos sąjungos pirmininku buvo B. Sližys. Smiltynėje 1937 m. pradėjo veikti Buriavimo mokykla.

1936 m. įsimintini ir tuo, kad Buriuotojų sąjunga įsigijo jachtą „Žalčių karalienė“. Su ja kapitonas Bernardas Buntinas ir įgulos nariai Martynas Brakas, Kristupas Plonaitis, Erikas Purvinas 1937 m. Gotlando (Švedija) regatoje savo grupėje laimėjo pirmą Lietuvos tarptautinę pergalę. Prieš tai ir po to įvairiose regatose dalyvavo ir kartais prizines vietas laimėdavo Lietuvos jachtos „Gulbė“, „Vytis“, „Gintaras“, „Argus“ – 1935 m., „Rūta“ ir „Gintaras“ – 1936 m., „Žalčių karalienė“, „Vytis“, „Rūta“, „Gintaras“, „Nijolė“ – 1937 m., „Rūta“, „Nijolė“, „Nida“, „Smiltynė“ – 1938 m.

Tuo pačiu metu Klaipėdoje veikė ir gerokai senesnes tradicijas turėjęs MSV klubas. Tarp Lietuvos buriuotojų ir MSV klubo narių santykiai buvo šaltoki, bet ne priešiški.

Tiek Lietuvos buriuotojų, tiek klaipėdietiško MSV klubo veikla nutrūko 1939 m., kai į Klaipėdą įžengė nacistinės Vokietijos kariuomenė, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.