Išskirtines teises Klaipėdoje gavusi asmenybė | KaunoDiena.lt

IŠSKIRTINES TEISES KLAIPĖDOJE GAVUSI ASMENYBĖ

Mėmelio (Klaipėdos) miesto istorijoje buvo ir nemaža dalis užsieniečių, ypač pirklių, kurie darė didelę įtaką.

Valdė apie pusę prekybos

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos sudarytame Klaipėdos miesto jūrinių asmenybių sąraše minimas XVII a. gyvenęs Moshe Jacobsonas de Jonge.

Aiškėja, kad savo laiku tai buvo vienas turtingiausių tuometinio Mėmelio gyventojų. Jo šeima vystė laivybos verslą. Jis Mėmelyje kontroliavo apie pusę visos Klaipėdos jūrinės prekybos.

Tuometiniame Dangės uoste vos ne kiekvienas prie krantinės stovėjęs laivas buvo vienaip ar kitaip susijęs su M.J.de Jonges šeima.

Šie laivai iš įvairių Europos miestų gabeno prekes. Prie upės šiai šeimai priklausė ir daugelis čia buvusių sandėlių su prekėmis.

Be prekybos, žydų tautybės M.J.de Jonge būdamas Klaipėdoje ėmėsi ir visuomeninės veiklos. Jis sukūrė pirmąją šiame mieste žydų bendruomenę. Manoma, kad savo būstinėje jis buvo įsirengęs sinagogą, kur meldėsi ne tik pats, bet ir jo bendrovės tarnautojai.

Jis Mėmelyje kontroliavo apie pusę visos Klaipėdos jūrinės prekybos.

Skolino Mėmelio elitui

Prekybininko amato M.J.de Jonge išmoko atstovaudamas Amsterdamo pirklio Jakobo Rubino interesams Klaipėdoje. M.J.de Jonge buvo apsukrus padėjėjas. Be prekybos, vietiniams dar skolindavo ir pinigus. Pamažu Klaipėdos elito nariai jam prasiskolino. Skolų dalis vienu metu siekė net 30 tūkst. guldenų. Tuo metu tai buvo dideli pinigai.

Žydai tais laikais Prūsijos miestuose nebuvo itin pageidaujami. Norėdami gyventi Prūsijoje, jie turėdavo susimokėti. To neišvengė ir M.J.de Jonges šeima.

Jam pagal vadinamąjį privilegijuoto žydo statusą, kuris Prūsijoje buvo įteisintas, suteiktas išskirtinis leidimas gyventi Klaipėdoje ir laisvai verstis prekyba šiame krašte.

Praeitis: Dangės upėje XVII a. galėjo stovėti panašūs M.J.de Jonges laivai. Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.

Tai reiškė, kad jis gali turėti savo namus, sandėlius, kurti savo verslą. Jo veiklos apsaugą privalėjo garantuoti tuometė Mėmelio miesto administracija.

M.J.de Jonges šeimai buvo leista įsitvirtinti Klaipėdoje ir dėl to, kad 1657 m. buvo panaikinti visi Klaipėdos prekybos ir laivininkystės apribojimai. Iki tol pagal 1580 m. Prūsijos valdžios nurodymus buvo privalomas prekių gabenimas į Prūsijos sostinę Karaliaučių. Tai stabdė, netgi žlugdė Klaipėdos uostamiesčio vystymąsi.

Tokį sprendimą buvo lėmusi ypač sėkminga Olandijos pirklių veikla Klaipėdoje. XVI a. viduryje minima 11 Klaipėdoje gyvenusių ir prekyba besivertusių olandų. Vienas veikliausių buvo nuo 1539 m. mieste įsikūręs Hermannas von Bommelnas, taip pat Johanas Harcksonas, laivų statytojas Janas Jacobsenas.

Suklestėjimas ir bankrotas

Žinoma, kad pradžioje savo veiklą Klaipėdoje M.J.de Jonge pradėjo lėtai, ne viskas sekėsi, tačiau veikla įsisiūbavo. XVIII a. pradžioje jis kontroliavo apie pusę Klaipėdos jūrinės prekybos. Ypač stiprias pozicijas turėjo druskos, vyno ir tabako prekyboje.

M.J.de Jonge prekes gabendavo iš Amsterdamo, Liubeko, Stokholmo, Gotlando, Gdansko. Jos per Klaipėdą pasiekdavo ne tik Prūsijos Klaipėdos krašto pirkėjus, bet ir Vilnių, Kauną, netgi Gardiną. Manoma, kad šeima Klaipėdoje statėsi laivus, kurie plukdydavo prekes per Kuršių marias į Nemuną, Nerį.

Kartu su juo dirbo ir sūnus Jakobas. Jis išmoko vaistininko amato, buvo provizoriumi Karaliaučiuje. Po to jam buvo suteikta privilegija vystyti savo verslą Klaipėdoje, kur įkūrė vaistinę. Dėl jos, taip pat ir tėvo verslo reikalais lankydavosi Amsterdamo, Liubeko, Gdansko uostuose.

Žinoma, kad tėvas ir sūnus investavo ir į didesnius prekybinius laivus. 1689 m. buvo pastatytas laivas "Churfurst zu Brandenburg" ("Brandenburgo rinkėjas"), o 1697 m. – "Die Stadt Memel" ("Mėmelio miestas").

Likimas taip susiklostė, kad sūnus mirė 1706 m., anksčiau nei tėvas Moshe (jis mirė 1714 m.). Po jų mirties abiejų verslai sušlubavo. Jakobo verslo reikalais rūpinosi jo buvusi žmona Minkel Bendiks ir žentas Izaokas Vulfas (1705 m. buvo vedęs Jakobo dukrą Eigelę). M.J.de Jonges verslą perėmė sūnaus Jakobo sūnus Saliamonas. Jam prekyba Klaipėdoje nesisekė, 1722 m. verslas bankrutavo. Nebegalėdami susimokėti už išskirtinę privilegiją gyventi Klaipėdoje, dalis šeimos narių pasitraukė į Palangą, kiti – į Gargždus.


Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

to anonimui

Jus, geriau paklaskit pas pona . Manduli- Kodel, ant senu foto rasoma- vokieciu kalba-Memel? O kodel? (ne llietuviu kalba-- Klai(pizd..a??) :)

Anonimas

Koks mazarastis debilas sitai sukure. Jam tai Memelis, tai klaipeda vaidenasi. Pridurke , Cia visada buvo MEMELIS iki 1923 metu Lietuvos okupacijos.

Anonimas

Geras straipsnis.Patiko.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS