JŪRINĖ VALSTYBĖ LIETUVOJE IR LENKIJOJE

Lietuva ir Lenkija jūrinėje srityje turi daug panašumų, bet ne mažiau ir skirtumų.

Jūrinės idėjos

Šiandien mes negalėtume lengvai pasakyti, kurios asmenybės labiausiai prisidėjo, kad Lietuva būtų susiformavusi kaip jūrinė valstybė. Gal Liudvikas Stulpinas, Adomas Daugirdas ar Teodoras Reingardas? Akivaizdu, kad turėjome ne vieną dešimtį jūrinės idėjos skleidėjų, tačiau stokojome jūrinės valstybės kūrėjų.

Gal dėl to ir negalime aiškiai sau atsakyti, ar esame jūrinė valstybė. Lyg ir esame, tačiau  neturėjome dviejų trijų išskirtinių, ryškių asmenybių, kurios būtų padėjusios suprasti, kad tvirtas jūrinės valstybės pamatas yra tada, kai jūrinė idėja sklinda ne tik pagal pajūrį, bet visoje šalyje – nuo Klaipėdos iki Vilniaus.

Negalime aiškiai sau atsakyti, ar esame jūrinė valstybė, nes neturėjome ypač ryškių jūrinių asmenybių.

O Lenkija save laiko jūrine valstybe, nors jos modernioji jūrinė istorija tokia pat trumpa kaip ir mūsų. Lietuvos valstybė nepriklausomybę atgavo 1918 m. vasario 16-ąją, Lenkija dar vėliau – 1918 m. lapkričio 11-ąją.

Pirmuosius jūrinius laivus Lietuva įsigijo 1921 m. pradžioje, Lenkija – 1921 m. pabaigoje.

Admirolo iš Vilniaus energija

Lenkija, skirtingai nei Lietuva, skelbia, kad ji yra jūrinė valstybė. Tam ji teikia didžiulę reikšmę.

Pradžia: prie pirmojo Lenkijos įsigyto jūrinio laivo "Lwow", kuris buvo skirtas mokyti lenkus jūreivystės, reikšmingai prisidėjo K.Porebskis. "Warshipy.pl" nuotr.

Lenkai įvardija tris asmenybes, kurios labiausiai prisidėjo prie to, kad Lenkija taptų jūrine valstybe. "Polska Morska" (jūrinė Lenkija) krikštatėviu laikomas Kazimieras Porebskis. Jis gimė 1872 m. Vilniuje, mokėsi Sankt Peterburge, nuo 1889 m. tarnavo Rusijos laivyne. Nuo 1909 m. buvo kreiserių "Admirolas Makarovas", nuo 1913 m. "Imperatrica Marija" vadu. 1916 m. tapo Rusijos kontradmirolu ir Juodosios jūros kreiserių brigados vadu.

Ir lietuviams, ir lenkams Rusijos cariniame jūrų laivyne nebuvo lengva padaryti karjerą. Tačiau K.Porebskis turėjo karvedžio gabumų, kurie labiausiai atsiskleidė po revoliucijos Rusijoje grįžus į Lenkiją, kur jis 1919–1925 m. vadovavo Lenkijos kariniam jūrų laivynui. Tuo pat metu jūrų admirolas dėjo pamatus Lenkijos prekybiniam laivynui. Tčeve ir Torunėje buvo įkurtos mokyklos, kurios ruošė prekybinio laivyno jūrininkus.

K.Porebskis tryško energija. Jis buvo Gdynės uosto statybos pradininkas, Lenkijos jūrų ir upių laivybos organizacijos vadovas, netgi kūrė Lenkijos jūrų aviaciją.

Siela ir ekonomikos pagrindas

Galima sakyti, kad K.Porebskis padėjo jūrinės Lenkijos pamatus, o štai Mariušas Zaruskis suteikė jai sielą, Eugenijus Kviatkovskis – ekonominius pamatus.

Ekonomika: jūrinės ekonomikos sukūrimas ir Gdynės uosto atsiradimas Lenkijoje siejamas su E.Kviatkovskiu. "Wyborcza.pl" nuotr.

M.Zaruskis gimė 1886 m. Podolėje, regione, kuris dabar yra Ukrainoje. Gamtos mokslus ir tapybą studijavo Odesoje, ten ir užsidegė didžiule aistra jūrai. Už patriotinę veiklą buvo ištremtas į Archangelską, kur baigė Jūreivystės mokyklą, plaukiojo Arkties vandenyse. Grįžęs įstojo į Lenkijos kariuomenę, užsitarnavo brigados generolo laipsnį.

Tikroji jūrinė jo veikla prasidėjo išėjus į pensiją. 1926 m. tapo pirmuoju Lenkijos jachtklubo vadu, vėliau Lenkijos buriuotojų asociacijos prezidentu, Jūrų ir upių lygos įkūrėju, burlaivio "Zawisza Czarny" kapitonu. Rengė kruizus į Baltijos jūrą, mokė buriuoti būsimuosius jūrininkus. Daugelį nuotykių jūroje aprašė populiariose knygose.

Legenda: burlaivį "Zawisza Czarny" valdė ir vienas iš Lenkijos jūrinės valstybės tėvų M.Zaruskis. "Trojmiasto.pl" nuotr.

Iš Krokuvos kilęs E.Kviatkovskis (gimė 1888 m.) Lvove studijavo chemiją. Nepriklausomoje Lenkijoje tapo vienu iš chemijos pramonės pradininkų. 1926 m. buvo paskirtas pramonės ir prekybos ministru. Tas laikotarpis išsiskyrė tuo, kad kūrė Lenkijos Gdynės jūrų uostą, stengdamasis geležinkelio linija jį sujungti su centrine Lenkija. 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijai užpuolus Lenkiją, paliko šalį. Grįžęs į Lenkiją 1945 m. buvo paskirtas įgaliotiniu, trejus metus rūpinosi Lenkijos pakrantės uostų atstatymu po karo. Vėliau komunistinė Lenkijos valdžia jį nušalino, liko gyventi Krokuvoje. Lenkijoje E.Kviatkovskis vertinamas kaip aukšto rango politikas ir ekonomistas, kuris itin suprato Lenkijos ryšio su jūra ekonominę svarbą.