JŪRINIAMS REIKALAMS – SAVIVALDOS INDĖLIS

Kol Lietuvos centrinė valdžia iš Vilniaus nemato, kokį potencialą gali turėti Lietuvos pajūris, vietos savivalda skiria dalį savo lėšų su jūra susijusiems projektams.

Palangos tikslas – Šventosios uostas

Kol kas galima daryti prielaidą, kad Palanga Lietuvoje yra lyderė, vystant pajūrio projektus.

Iš dalies tai ir suprantama, nes Palangos miesto savivaldybė iš šalies valdžios yra perėmusi misiją atkurti Šventosios uostą.

Šiemet Palangos savivaldybė savo biudžete numatė pinigų, už kuriuos bus parengtas Šventosios uosto molų atstatymo projektas.

Šiuo metu kaip tik vyksta Šventosios uosto molų projektuotojo konkursas. Tikimasi, kad jis neužstrigs. Palangos miesto savivaldybė planuoja dar šiemet pasirengti molų atstatymo dokumentus, o jau kitais metais norėtų pradėti molų atstatymo darbus.

Jei kurorto savivaldybė planuotų molus atstatyti vien tik iš savo lėšų, tam neužtektų ir jos 51 mln. eurų metinio biudžeto. Pagal ankstesnius Šventosios uosto atstatymo dokumentus, vien avanuostui buvusių senųjų molų ribose įrengti prireiktų apie 40 mln. eurų. Laikui bėgant, kainos gali dar ir gerokai pakilti.

Pinigų galbūt reikėtų mažiau, jei būtų planuojami kokie nors ypatingi ir pigūs molai su žemių pripildytais geosintetiniais maišais, kaip buvo pateikta kai kuriuose ankstesniuose pasiūlymuose. Tačiau, suprantama, jei Šventojoje būtų įrengti tokie molai, Lietuva rizikuotų nuskambėti kaip prasto jūrinio įvaizdžio valstybė.

Vis dėlto, nors Šventosios uosto valdymas ir yra perduotas Palangos savivaldybei, Lietuvos centrinė valdžia turėtų ieškoti ir surasti pinigų, kaip istoriniame Šventosios uoste įrengti patikimus gelžbetoninius ir ilgaamžius molus.

Be Šventosios uosto atkūrimo Palangos miesto savivaldybė 2024 m. biudžete numatė pinigų ir dar porai jūrinių projektų. Šventojoje numatoma atnaujinti ir turistams priimti pritaikytą švyturį. Taip pat Šventosios uosto teritorijoje planuojama suprojektuoti būsimosios buriavimo mokyklos pastatą.

Pavyzdys: didžiausią jūrinio įvaizdžio formavimo naštą pajūrio regione tempia Palangos savivaldybė, kuri išsikėlė tikslą atkurti Šventosios uostą. / V. Matučio nuotr.

Klaipėda taip pat turi planų

Didžiausią biudžetą (329,5 mln. eurų) pajūryje šiemet numačiusi Klaipėdos miesto savivaldybė kokių nors kolosalių su jūra susijusių projektų kol kas neplanuoja.

Tačiau viešame pristatyme pateikta žinia, kad prie vandens pokyčių tikrai įvyks. Akcentuota, kad Dangės upėje bus aktyvinama pramoginė laivyba, sukurtos patrauklios erdvės krante.

Taip pat planuojama pertvarkyti Šiaurės rago teritoriją, o Smiltynėje nuo Senosios perkėlos iki Jūrų muziejaus įrengti promenadą arba lietuviškai –

pėsčiųjų alėją. Kas ir kaip konkrečiai bus daroma, kol kas neskelbiama. Ar tai reiškia, kad automobilių eismas gatve iki Jūrų muziejaus bus uždarytas, kaip jau yra buvę, kai čia karaliavo vien arkliukai su karietomis?

Laukiama pokyčių ir dėl mažųjų laivų plaukiojimo prie Jūrų muziejaus.

Kol kas gali susidaryti įspūdis, kad Klaipėdoje dar svarstoma, kaip paversti miestą tikra jūrinės kultūros citadele. Yra ir atskirų iniciatyvų. Pavyzdžiui, užmojis investuoti į Stariškių mažųjų laivų prieplauką, kurią turi įrengti ir jau du dešimtmečius tik kalbomis ir pažadais tą daro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Kita vizijos dalis – Žiemos uostas, kurio „Achemos grupė“ nesirengia atiduoti miestui, nebent už jį gautų kokią kitą brangią teritoriją uoste. Sklinda gandai, jog laukiama, kada uosto pietinėje dalyje bus pastatytas naujas konteinerių terminalas, kad jį būtų galima iškeisti į Žiemos uostą.

Dar vienas projektas yra susijęs su „Memelio miesto“ perspektyva. Šio itin solidaus projekto vystymas iš dalies siejamas ir su tuo, ar Uosto direkcija statys naują kruizinį terminalą bei savo administracinį pastatą šalia jo.

Galima daryti prielaidą, kad Palanga Lietuvoje yra lyderė, vystant pajūrio projektus.

Žada tvarkyti prieplaukas

Su palyginti nemaža Baltijos jūros pakrantės dalimi susijusi ir Neringos savivaldybė.

Jos 2024 m. biudžetas siekia beveik 22 mln. eurų.

Neringos savivaldybė yra labiau „pasisukusi“ į Kuršių marias nei į Baltijos jūrą. Ji vienintelė Lietuvos savivaldybė prie Baltijos, kuri neturi tiesiogiai su jūra susietos infrastruktūros.

Neringos savivaldybė 2024 m. numato 290 tūkst. eurų Pervalkos molui ir Juodkrantės uostui tvarkyti. Kokių nors papildomų pinigų Baltijos pajūriui nenumatyta, išskyrus įprastai rutinai, paplūdimių parengimui naujam sezonui.

Neringos savivaldybė yra pasirengusi ir 2024–2026 m. strateginį veiklos planą, kuriame numatyta tvarkyti ne tik jau minėtus Pervalkos molą ir Juodkrantės uostą, bet ir Nidos krantines bei keleivių uostą, Preilos krantines ir prieplauką, taip pat Pervalkos krantines ir prieplauką.

Nidoje dar planuojama tvarkyti molą prie Sporto mokyklos.

Užsiminta ir apie vandens kelių tvarkymą, bet konkrečios investicijų vietos nenurodytos.

Neringos savivaldybė yra deklaravusi tikslą, kad į jos teritoriją daugiau turistų atplauktų laivais per Kuršių marias, nei atvažiuotų automobiliais, kuriuos dėl menkos parkavimo infrastruktūros vasarą sunku sutalpinti.

Nei Klaipėdos rajono savivaldybė, kurios 2024 m. biudžetas per 140,3 mln. eurų, nei Šilutės rajonas prie vandens nenumato kokių nors didelių infrastruktūrinių projektų, nors abi šios savivaldybės turi sąlytį su Kuršių mariomis, o Klaipėdos rajonas valdo dar ir apie 10 kilometrų pakrantę prie Baltijos jūros nuo Girulių iki Nemirsetos ribų ties Kukuliškiais, Olando Kepure, Karkle, Šaipiais.