JŪRINIO MOKSLO SKIRTUMAI LENKIJOJE IR LIETUVOJE

Pasaulyje vis labiau populiarėja vandenynų tyrimai naudojant plūdžių sistemą. Šioje srityje itin aktyvūs ir Lenkijos mokslininkai.

Mokslo centro nesukūrė

Šio mėnesio pradžioje Lenkija tapo nuolatine pasaulio vandenynų stebėjimo tinklo „Euro-Argo ERIC“ nare. Šiame tinkle yra 22 pasaulio valstybės. Jos tiria įvairias jūras ir vandenynus tiek jų paviršiuje, tiek 6 km gylyje.

Lietuvos tarp jų, aišku, nėra. Kodėl? Atsakymas lyg ir aiškus – jūrinis mokslas Lietuvoje yra palyginti žemo lygio. Tarp atskirų grupių verda intrigos.

To įrodymas yra ir tai, kad tarsi ir buvo sutarta Klaipėdoje kurti stiprų jūrinio mokslo centrą.

Kai jūrinio mokslo įstaiga į viską spjauna ir dėl atskirų asmenų intereso „atsigula“ po Vilniaus mokymo įstaiga, kalbėti apie kokį nors jūrinį mokslą Lietuvoje neverta.

Buvo jūrinio akademinio mokslo viltys, bet jos Lietuvoje nyksta.

Buvo jūrinio akademinio mokslo viltys, bet jos Lietuvoje nyksta.

Aukštas Lenkijos lygis

Lietuvai su Lenkija jūrinio mokslo srityje nėra ko ir lygintis. Šios šalies mokslo įstaigos susivienijo tam, kad Lenkija taptų jau minėto pasaulinio vandenyno stebėjimo grupės „Euro-Argo ERIC“ nare.

Verta paminėti, kokias jūrinio mokymo ir mokslo įstaigas turi Lenkija: tai Lenkijos mokslo akademijos Okeonologijos institutas Sopote, tos pačios akademijos Geofizikos institutas Varšuvoje, kuris nemažą dalį dėmesio skiria jūriniams tyrimams.

Vandenynų tyrimo programoje dalyvauja ir Gdynėje esanti Lenkijos karinio jūrų laivyno akademija.

Lietuvoje jokių jūrinio mokslo akademijų nėra, prie atskirų universitetų yra tik jūrinio tyrimo institutai ar skyriai. Geriausia, ką jie gali atlikti, – bandyti ieškoti kontaktų, kad ir su tais pačiais lenkais, jog į suformuotas mokslinių tyrimų grupes priimtų vieną kitą mokslininką iš Lietuvos.

Schema: paviršinių ir giluminių „Argo“ plūdžių išdėstymo vietos Baltijos jūroje. „Euro-argo.eu“ nuotr.

Tyrimai Arktyje ir Baltijoje

Pasaulinio vandenyno stebėjimo grupės „Euro-Argo ERIC“ jūrų ir vandenynų temperatūrą, druskingumą, ištirpusį deguonį, maistinių medžiagų kiekį vandenyje ir kitus vandens parametrus stebi naudodamos vadinamąjį Argo plūdžių tinklą.

Per visas jūras ir vandenynus išdėstyta per keturis tūkstančius specialių vandens matavimo plūdžių. Jos per palydovus realiu laiku perduoda duomenis į priėmimo centrus.

„Euro-Argo ERIC“ yra vienintelė sistema pasaulyje, kuri leidžia jūras ir vandenynus, jų pokyčius stebėti beveik realiu laiku.

Bet kurios šalies jūrinio mokslo atstovams priklausyti tokiai grupei kaip „Euro-Argo ERIC“ yra prestižo reikalas.

Lenkijos mokslininkų duomenų rinkimo vietos yra Europos Arktis ir Baltijos jūra. Arktyje ji yra išdėsčiusi 26 specialias plūdes, Baltijos jūroje – 13. Šių prietaisų įsigijimą finansavo Lenkijos švietimo ir mokslo ministerija.

Plūdės gali veikti iki penkerių metų. Lenkijoje į tyrimų laukus plūdes paleidžia ir prižiūri Okeonologijos instituto mokslinio tyrimo laivas „Oceania“.

Baltijos jūroje „Euro-Argo ERIC“ grupės narių nėra daug. Tyrimus šioje jūroje vykdo Lenkija ir Suomija. Pagrindiniai tyrimai Baltijos jūroje koncentruoti prie laivybos kelių. Lenkai atskirai daugiau dėmesio skiria Gdansko įlankos tyrimams. Tai siejama ir su Lenkijos tikslais šią įlanką ateityje dar labiau naudoti jūriniam verslui.

Baltijos jūros tyrimams naudojamos ir paviršinės, ir giluminės plūdės. Baltijos jūros tyrimus Lenkija vykdo nuo 2016 m., dar nebūdama „Euro-Argo ERIC“ nare. Šiuo metu ji yra sukaupusi nemažai duomenų apie Baltijos jūros pokyčius.