KAPITONŲ KLUBAS – JŪRINĖS VALSTYBĖS VEIKLOS ATSPINDYS

Jūrininkai, pirmiausia jūrų kapitonai, labiausiai pristato jūrinės valstybės veidą, pateikia tvirtą savo poziciją vienu ar kitu klausimu.

Prie klubo ištakų

"2000 m. matėme, kad subrendo reikalas atkurti Jūrų kapitonų klubą. Pagrindinis steigėjų branduolys buvome – aš, Nikolajus Severinčikas, Arvydas Narmontas, Zenonas Kaupas ir Vytautas Saulėnas", – prisiminė Ričardas Lučka.

Sovietmečiu Klaipėdoje buvo Jūrų kapitonų klubas prie Lietuvos jūrų laivininkystės. Jam kurį laiką vadovavo jūrų kapitonas Eimutis Astikas. Tarybinio klubo dokumentus išlaikė jūrų kapitonas Viktoras Paivinas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę neperregistruoto klubo veikla buvo užgesusi.

"Mūsų įkurto Jūrų kapitonų klubo veiklos principas buvo ne kiekybė, o kokybė, patriotiškas požiūris į Lietuvą kaip jūrų valstybę. Klubas tapo vieta, kur noriai rinkdavosi jo nariai – jūrų kapitonai", – tikino R.Lučka.

Daugybę metų jūrų kapitonų susibūrimo vieta buvo buvusiame pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino name Klaipėdoje, Sankryžos g. 7. Čia kapitonai turėjo atskirą kambarį su įspūdingu apvaliu stalu.

Pradžia: Jūrų kapitonų klubo nariai prie L.Stulpino namo 2004 m. Ričardo Lučkos asmeninio archyvo nuotr.

Kai šis pastatas buvo perduotas (iš pradžių Klaipėdos uosto kapitono tarnybai, o vėliau Žemės ūkio ministerijos Valstybinės augalininkystės tarnybos Klaipėdos regiono skyriui), Jūrų kapitonų klubo nariai rinkdavosi Klaipėdos jūrininkų centre Agluonos gatvėje. Dabar ir čia vietos jūrų kapitonams nebėra, nes pastate įkurtas Jūrininkų treniruočių centras.

Susiformavo klubo tradicijos

R.Lučkos laikotarpiu Jūrų kapitonų klubas daug nuveikė. Buvo išleista trijų dalių knyga apie Lietuvos jūrų kapitonus, sukaupta daug vertingos archyvinės medžiagos apie jūrų kapitonus.

Kasmet 2–3, kartais ir daugiau jūrų kapitonų išeina anapilin, juos Kapitonų klube keičia jauni, gabūs jūrininkai.

"Užmezgėme kontaktus su mokslo įstaigomis, Lietuvos jūrų muziejumi, kitomis jūrinėmis institucijomis. Jūrų kapitonų klubas stengėsi įamžinti pirmojo nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos uosto kapitono L.Stulpino atminimą", – į netolimą praeitį vis grįžta R.Lučka.

Kapitonų klubas stengėsi padėti savo klubo nariams jų darbe – teikė rekomendacijas.

R.Lučkos laikais susiformavo ir klubo paprotys kapitonams pasakoti savo įspūdžius iš reisų. Tai yra puiki tradicija, kuri susieja vyresnės ir jaunesnės kartos jūrininkus. Jūrų kapitonai, kurie jau nebeplaukia į jūrą, išklausę kitų pasakojimų apie reisus, tarsi vėl sugrįžta į jaunystę.

Leidyba: R.Lučka didžiavosi, kad kartu su J.Jakubovskiu 2003–2006 m. išleido tris albumo "Lietuvos jūrų kapitonai" dalis. "Jūros" archyvo nuotr.

Tuo laiku gimė ir kita graži tradicija – klubo narių susirinkimo pradžią būtinai skelbti laivo rindos (varpo) dūžiu.

R.Lučka didžiavosi, kad 2003–2006 m. Jūrų kapitonų klubas išleido fotoalbumo "Lietuvos jūrų kapitonai" tris dalis. Albumo medžiagos rinkimu ir leidyba rūpinosi jūrų kapitonas Jakubas Jakubovskis. Surinkta apie 540 jūrų kapitonų nuotraukų su aprašais.

R.Lučka dalį savo laiko skyrė ir pedagogikai. Porą metų vadovavo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Navigacijos katedrai. Ir vėliau dėstytojavo šioje mokykloje – konsultavo profesionalius jūrininkus, besirengiančius atestacijoms egzaminams, profesines laivavedybos žinias perdavė studentams.

Tai tarsi davė impulsą ir kitiems jūrų kapitonams dėstytojauti ne tik Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, bet ir jūrinėse profesinio rengimo mokyklose.

Įsimintini kapitono reisai

R.Lučka Jūrų kapitonų klubui vadovavo lygiai dešimt metų. 2010 m. klubo vairalazdė perduota jaunesniam jūrų kapitonui – Juozui Liepuoniui. Jis šio klubo vadovu yra iki šiol. Pats klubas tapo asociacija, kuri skirta ginti ir jūrų kapitonų interesus, ir Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, principus.

J.Liepuonius klubui vadovavo pats eidamas į jūrą. Jūrų kapitonas noriai pasakojo apie savo reisus. Įsimintinas reisas šaltą 2011 m. žiemą Suomijos įlankoje su 30 500 tonų dedveito laivu "Jan S", kur jis buvo 23 Kinijos jūrininkų kapitonu globėju. Kinai jį pasamdė todėl, kad neturėjo patirties, kaip plaukioti tarp ledų. 2011 m. pavasarį Suomijos įlankoje ledo storis siekė iki 70 cm. Leduose įstrigo apie 150 laivų. Kai kurie laivai ledų nelaisvėje praleido po 30–40 parų.

2013–2014 m. buvo J.Liepuoniaus įsimintinas pusmečio reisas į Braziliją, Urugvajų, Argentiną, kur užtiko netgi lietuviškų pėdsakų. Vėliau kelionė per Atlantą atgal į Viduržemio jūros regioną ir krovinio pristatymas į pilietinio karo apimtą Siriją. Dar vėliau to laivo kompanijos bankrotas, J.Liepuoniui esant laive kapitonu, laivo perdavimas kitam kapitonui.

2015 m. įsimintini J.Liepuoniaus reisai ginkluotos apsaugos palydos laivu "A 963 Stern" į piratų zoną Afrikos vandenyse. 2016–2017 m. reisai tuo pačiu laivu į Libiją, kur susidurta su žmonių kontrabanda – vietinei kranto apsaugos tarnybai reikėjo padėti sulaikyti laivus su nelegalais, kurie veržėsi į Italiją.

Ir vėliau J.Liepuonius kiekvienais metais vis pabūdavo keliuose įdomiuose reisuose. Jo reisai tęsėsi ir prasidėjus pasaulinei pandemijai, kai COVID-19 pasaulyje uždėjo ryškų antspaudą jūrininkų veiklai.

Išeinančiuosius keičia jauni

J.Liepuoniaus vadovaujamame Jūrų kapitonų klube – ne tik jo, bet ir kitų jūrininkų įdomūs pasakojimai iš reisų.

Taip pat pradėti analizuoti aktualūs jūriniai klausimai. Jūrų kapitonai kėlė jūrines temas, kurios buvo susijusios ne tik su laivyba. Klubo nariai įsiliejo į įvairias komisijas, tarybas, kurios analizuoja jūrines problemas tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje.

Pastaraisiais metais Jūrų kapitonų asociacijoje sparčiai ėmė keistis jos sudėtis. Kasmet 2–3, kartais ir daugiau, jūrų kapitonų išeina anapilin. Kapitonų klubo sudėtis nemažėja – atėjo jaunų jūrų kapitonų.

Pokyčiai: vienas jauniausių Lietuvos jūrų kapitonų R.Karmazinas su šeima – žmona Monika, dukra Lijana ir jaunėliu Lorenu 2017 m. R.Karmazino asmeninio archyvo nuotr.

Yra itin gabių jūrininkų, kurie per 30 metų sugeba tapti jūrų kapitonais ir vadovauja išskirtiniams laivams. Tarp tokių – ir Romas Karmazinas, kuris, išplaukiojęs cenzą, 32 metų tapo jūrų kapitonu. Jis, kaip ir dauguma klubo kapitonų, dirba užsienio kompanijos laive, vadovauja dideliam sausakrūviui laivui. Jo patirtis ir žinios užsienio kompanijoje ypač vertinamos. Jis kompanijos laivuose imituoja įvairias situacijas, kaip išgyventi įvykus laive vienam ar kitam incidentui, rengia jūrininkus, kurie norėtų pereiti dirbti iš mažesnių į didesnius laivus.

Jūrų kapitonų asociacijoje iš viso yra per 60 jūrų kapitonų.