Klaipėdietis Edvardas Krulius griebiasi už galvos, sunkiai valdo emocijas ir, pagautas įtūžio, kalba kartais nematantis kitos išeities, kaip tik šokti iš devintojo aukšto, kad baigtųsi jį užgriuvusios problemos. Vyras niršta, nes jaučiasi patekęs į padėtį be išeities.

Reikalauja 2,5 tūkst. eurų

E.Krulio banko sąskaita areštuota, o bankomatas rodo, kad jis yra skolingas pustrečio tūkstančio eurų.

"Ką man dabar daryti? Kaip gyventi? Kaip mokėti mokesčius, banko paskolą? Norėjau apmokėti telefono sąskaitą, įnešiau dešimt eurų ir jų kaipmat neliko. Esu įstumtas į kampą, protas "čiuožia", neišmanau, kur ieškoti teisybės", – piktinosi 45-erių vyras.

Laivų statytojo bei remontininko profesiją įgijęs vyras – ne tinginys. Kai 2006 m. draugas jam pasiūlė važiuoti dirbti į Norvegiją, jis sutiko. Į šią šalį jį komandiravo Plungėje registruota įmonė "Saprega".

Šios įmonės darbuotoju jis oficialiai buvo 2006–2008 m.

"Grįžęs čia, kaip ir kiti, gaudavau algą, apsirgęs – ligos pašalpą. Mes buvome Lietuvoje veikiančios įmonės darbuotojai ir mokesčius mokėjome mūsų valstybėje. Taip buvo iki 2008 m., kol įmonės savininkai ją pardavė norvegui. Mano žiniomis, norvegas mokėjo mokesčius Norvegijai. Bet įmonė greitai bankrutavo, ir aš likau be darbo", – pasakojo E.Krulius.

Laiškus nešė į kontorą

Nuo pat darbo šioje Skandinavijos šalyje pradžios E.Krulius, kaip ir visi jo bendradarbiai, kiekvieną mėnesį pradėjo gauti oficialius laiškus.

Norvegų kalbos nemokantys vyrai nesuprato, kas šiuose laiškuose rašoma.

Kai apie juos pasakė įmonės vadovams, šie liepė visus gaunamus oficialius laiškus atnešti į kontorą ir nebekreipti dėmesio, tai esąs ne jų reikalas.

E.Krulius atviravo kartą pabandęs aiškintis, kas rašoma kiekvieną mėnesį siunčiamuose laiškuose, padavė vieną tokį raštą tolimai giminaitei, dirbančiai buhaltere, tačiau ši iki šiol su juo nesusisiekė.

"Numojau ranka. Tų laiškų gavau viską krūvą. Kaip liepė daryti, taip ir darėme. Visi nešėme laiškus įmonės administracijai. Mano darbas laivus remontuoti, ar aš turiu dar ir mokesčių reikalus išmanyti?" – piktinosi klaipėdietis.

Uždirbtų tūkstančių negavo

Nors važinėjo dirbti į Norvegiją, kelis kartus vyras buvo susirgęs, gydėsi Lietuvoje ir gaudavo ligos pašalpą. Tai įrodo, kad gyventojų pajamų mokesčius įmonė mokėjo Lietuvoje.

Kai įmonė sustabdė veiklą, E.Krulius, kaip ir šimtai kitų darbuotojų, buvo atleistas. Vėliau dirbo Anglijoje, Ispanijoje ir dar keliose šalyse.

2011 m. bendrovei "Saprega" buvo iškelta bankroto byla. Visi darbuotojai buvo informuoti, kiek pinigų jiems dar liko nesumokėta.

5,5 tūkst. litų – tiek buvę darbdaviai iki šiol skolingi E.Kruliui. Jis yra toli gražu ne didžiausios sumos negavęs darbininkas.

Vyras baksnojo į sąrašą pirštu minėdamas, kad kai kurie jo buvę bendradarbiai negavo 29 ar net 65 tūkst. litų. Apie tai juos informavo bankroto administratorius.

Sulaukė antstolės rašto

Praėjusių metų pabaigoje, prieš pat Kalėdas, vyras gavo grėsmingą laišką iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI). Juo informuota, kad VMI gavo Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašymą išieškoti iš E.Kruliaus 8 752,91 lito pajamų mokesčio už 2006 ir 2007 m.

Pranešime klaipėdietis įspėtas, jeigu per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos nesumokės mokestinės prievolės, ji bus išieškoma iš jo mokėjimo įstaigų sąskaitose esančių lėšų ir turto. Sprendimą vykdyti pavesta antstolei, dirbančiai Klaipėdoje.

Tame pačiame rašte paaiškinta, kad E.Krulius gali apskųsti šį raštą mūsų valstybės administracinių bylų teisenos tvarka. Pasirinktinai Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus administraciniam teismui ne vėliau kaip per mėnesį nuo rašto gavimo dienos.

"Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Norvegijos Karalystės įstatymais, pateikiant skundą Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybai", – rašoma šiame dokumente.

Reikalaujama sumokėti suma – 20 831 norvegiškų kronų, o tai atitinka 2,5 tūkst. eurų.

"Aš ne vienas toks, mūsų daug ir visi nežinome, ką daryti, susigūžę laukiame, kuo viskas baigsis. Iš tų, kas dirba Norvegijoje, šitos sumos jau išskaičiuotos. O mums tiesiog perkirpo gyvenimo arteriją", – kalbėjo E.Krulius.

Patarė rašyti laiškus

"Paskaičiau tą popierių, pakraupau ir nuėjau į Mokesčių inspekciją. Ten man paaiškino, kad turiu bylinėtis arba rašyti laiškus į Norvegiją. Nei aš išmanau tų dalykų, nei moku bylinėtis. Pasitariau su kitais buvusiais bendradarbiais. Nusprendėme, kad Norvegija nėra ES narė ir jie mūsų čia nepasieks, – atviravo E.Krulius. – Bet kai savaitės pradžioje kyštelėjau kortelę į bankomatą, nustėrau".

Birželio 4 dieną šis vyras gavo antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Painiai besivadinantis dokumentas reiškia tik viena – šio žmogaus sąskaita areštuojama, o be prievolės sumokėti išieškomą sumą jis turės nuostolių apmokėdamas ir už antstolės darbą.

"Kas čia per nesąmonė? Visoje Europoje mokesčiai mokami tik vienai šaliai. Kodėl negavęs uždirbtų pinigų dar turiu ir mokesčius sumokėti? Juk tai turėjo padaryti darbdavys. Ir darė, Lietuvoje mokesčiai buvo mokami", – negalėjo nusiraminti E.Krulius.

Norvegai nieko neaiškino

Įmonę "Saprega" įkūręs ir iki 2007 m. gegužės jai vadovavęs Danielius Mockevičius patikino, kad pelningai dirbusi įmonė turėjo sutartį su teisės bei mokesčių klausimais konsultuojančia įmone ir Lietuvoje, ir Norvegijoje.

"Kai aš vadovavau įmonei, su norvegais buvome sudarę subrangos sutartį, tai reiškia, kad gyventojų pajamų mokestį už darbuotojus turėjome mokėti tik Lietuvai. Kai 2007 m. gegužę pardaviau savo akcijas ir įmonės valdymo ėmėsi norvegai, jie pasirašė personalo nuomos sutartį. Kiek man žinoma, tokiu atveju reikėdavo mokesčius mokėti ir Norvegijoje, ir Lietuvoje. Įstatymas apie mokesčių mokėjimą vienoje šalyje yra gražiai parašytas, bet blogai veikiantis. Vėliau, deklaravus sumokėtus mokesčius, iš mūsų šalies jie būdavo susigrąžinami", – aiškino D.Mockevičius.

Pasak jo, teisininkai ne kartą siuntė Norvegijos mokesčių institucijoms paklausimus, bet negavo nė vieno atsakymo. Juos pasiekdavę tik trumpi pranešimai apie tai, kad problemų nematantys, jei kas bus ne taip, kitų metų pavasarį informuos, jei reikės sumokėti.

Veikė kaip grupuotė?

"Kadangi buvome pasamdę norvegų įmonę, kuri mums atstovavo šioje šalyje, darėme viską, ką jie nurodydavo mums deklaruoti, – kalbėjo D.Mockevičius. – Man kilo įtarimų, kad vyksta negeri dalykai, per porą metų pelningai veikianti įmonė bankrutavo su dešimtimis milijonų litų siekiančiais kreditoriniais reikalavimais. Istorija labai liūdna ir rimta. Pats nukentėjau, negavau milijono eurų už akcijas ir buvau tampomas po teismus, bet tai visai kita istorija."

Pašnekovas prisiminė, kad pasibaigus mokestiniams metams norvegų mokesčių surinkimo tarnyba apskaičiuodavo kiekvienam darbuotojui mokėtiną sumą. Tačiau kaip šios sumos buvo skaičiuojamos, buvęs įmonės vadovas nesupranta iki šiol. Jis prisiminė, jog du panašaus amžiaus broliai, vienodos šeiminės padėties ir dirbę tokį pat darbą, sulaukė skirtingų žinių iš šios tarnybos. Vienam buvo išmokėta mokesčių permoka, kitas buvo priverstas dar ir primokėti.

Pasak D.Mockevičiaus, Norvegijoje gyventojų pajamų mokesčius moka ir patys darbuotojai, ir įmonės, bet kaip visą šią painiavą suprasti, niekas nepaaiškino.

"Iki šiol esu įsitikinęs, kad galbūt norvegai veikė kaip nusikalstama grupuotė. Bet kadangi mūsų teisėtvarkos organams mano pasakojimai ir tokios pelningos įmonės "subankrotinimas" nesukėlė jokių abejonių, tikroji tiesa nebuvo išaiškinta. Jei man būtų komisaro antpečius uždėję, būčiau išsiaiškinęs, bet pas mus užsieniečiai yra ir ciesorius, ir dievas", – reiškė nuomonę D.Mockevičius.

Komentaras

Gražina Rimkienė

Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė

VMI turimais duomenimis, tai ne vienintelis atvejis, kai į Norvegiją siunčiami dirbti žmonės nukenčia dėl darbdavių aplaidumo ir susiduria su antstoliais. Tikėtina, kad 2006–2008 m. bendrovė "Saprega" savo darbuotojus, kurie dirbo Norvegijoje, buvo perleidusi pagal personalo nuomos sutartis Norvegijos bendrovėms, kadangi 2008 m. VMI atsakė į gautą šios bendrovės paklausimą (klausta, kokiu būdu bendrovė gali naikinti darbo užmokesčio dvigubą apmokestinimą personalo nuomos atveju). Pati bendrovė Norvegijoje dirbusių savo darbuotojų darbo užmokesčio dvigubą apmokestinimą turėjo teisę naikinti tik tuo atveju, jeigu pajamų mokestis nuo darbo užmokesčio Norvegijoje buvo mokamas tą patį mokestinį laikotarpį, kuriuo jis buvo išmokėtas, ir nuo jo prie pajamų šaltinio Lietuvoje buvo išskaičiuotas bei į Lietuvos biudžetą sumokėtas pajamų mokestis. Pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį Norvegija turėjo teisę apmokestinti "Sapregos" Norvegijos bendrovėms "išnuomotų" darbuotojų – nuolatinių Lietuvos gyventojų iš Lietuvos gautą darbo užmokestį. "Saprega", Norvegijos bendrovei pagal personalo nuomos sutartį perleidusi savo darbuotoją – nuolatinį Lietuvos gyventoją dirbti Norvegijoje, nuo tokiam darbuotojui išmokamo darbo užmokesčio pagal GPMĮ privalėjo išskaičiuoti pajamų mokestį ir jį pervesti į Lietuvos Respublikos biudžetą. Norvegijos mokesčių įstatymuose nustatyta tvarka sumokėjus pajamų mokestį į Norvegijos biudžetą nuo iš bendrovėje "Saprega" gauto darbo užmokesčio, Lietuvoje naikinamas tokio darbo užmokesčio dvigubas apmokestinimas. VMI pataria, kad gyventojas, gavęs pranešimą iš Lietuvos ar užsienio mokesčių administratoriaus, visų pirma turi jo neignoruoti: jei situacija jam neaiški, išsiaiškinti kreipiantis nurodytais kontaktais. Tokiu atveju, kaip šis, gyventojas turėjo kreiptis į Norvegijos mokesčių administratorių ir pateikti visą įmanomą informaciją apie jo darbą Norvegijos Karalystėje. Tuo pat metu, kol užsienio administratorius nagrinėja jo prašymą, kreiptis į VMI su prašymu stabdyti išieškojimą. Užsienio mokesčių administratoriui priėmus sprendimą ir pripažinus, kad mokesčių mokėtojas vis dėlto turi sumokėti nepriemoką, tokiu atveju mokesčių mokėtojas taip pat turi teisę kreiptis į VMI pagalbos su prašymu sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir išdėstyti nepriemokos sumokėjimą. Pažymėtina, kad prašyti sudaryti mokestinės paskolos sutartį mokesčių mokėtojas gali ir tada, kai išieškojimą jau vykdo antstolis. Šiuo metu įmonei bankroto procedūra užbaigta, 2014-10-01 bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.