Čia vyko poeto naujausios atsiminimų knygos „Laikas yra arti. Filotopinės skiautės“ sutiktuvės.

Šio renginio vedėjas bei leidyklos „Slinktys“ vadovas Juozas Žitkauskas, pristatydamas autorių, akcentavo, kad šioje knygoje atsispindi labai daug Pasvalio krašto.

„Knygoje yra daug autentiškų dienoraščio ištraukų, kurias autorius rašė dar būdamas šešiolikmetis – jos išskirtinės ir stebina įžvalgumu. Taip pat daugiausiai minimas Pasvalys – kraštas, nuo kurio autorius yra neatsiejamas“, – teigė J. Žitkauskas.

Kartu renginyje dalyvavo ir viena knygos herojų – buvusi V. Braziūno mokytoja Aldona Abariūtė Datkūnienė, kuri minima dienoraščiuose, rašytuose dar mokyklos laikais.

Susitikimas buvo ypatingas – mokytoja ne tik pasveikino savo buvusį mokinį, bet ir pasidalijo prisiminimais. Pasak poeto, ši mokytoja ir paskatino jį pradėti rašyti dienoraščius.

V. Braziūnas ne kartą pažymėjo, kad ši knyga yra duoklė gimtajam Pasvaliui, jo žmonėms ir kalbai. Save jis vadina filotopu – žmogumi, mylinčiu savo kraštą ir jaučiančiu jam ypatingą prieraišumą.

Kalbėti tarmiškai yra unikalu – vieni gavo šią dovaną, kiti ne.

„Kalbėti tarmiškai yra unikalu – vieni gavo šią dovaną, kiti ne. Manau, kad ją reikia puoselėti ir nepamiršti“, – kalbėjo poetas, renginio metu padeklamavęs kūrinį gimtąja Pasvalio tarme.

Renginyje netrūko sveikinimų, klausimų ir šiltų diskusijų. Pradžiugino ir tai, kad auditorijoje buvo gausu įvairaus amžiaus klaipėdiečių – didžiąją auditorijos dalį sudarė jaunimas.

Po knygos ištraukų skaitymo ir pokalbių kiekvienas galėjo įsigyti leidinį su autoriaus autografu, o renginio vedėjas pažymėjo, kad V. Braziūno kūryboje slypi ypatingas kalbiškumas.

„Nežinau tokio kalbiškumo lietuvių rašytojo, kaip Vladas Braziūnas. Net pavadinime ant žodžio „arti“ sąmoningai nepadėtas kirtis – tai suteikia dar didesnės paslapties knygai“, – atviravo J. Žitkauskas.