KOKIE PRIEŠKARIO LAIVAI LIETUVIUS PLUKDĖ Į EMIGRACIJĄ?

Lenkijos paštas išleido tris ženklus su prieškario transatlantiniais laivais, kuriais naudojosi ir į Ameriką emigravę žmonės iš Lietuvos.

Laineriai – pašto ženkluose

Nuo 1930 m. Lenkijoje veikė transatlantinių laivų draugija, o nuo 1934 m. – Gdynės ir Amerikos laivybos linija.

Lenkijos pašto ženkluose pristatyti trys laivai „SS Polonia“, „SS Pulaski“ ir „SS Kosciuszko“. „SS Polonia“ pradžioje plaukė tarp Gdynės, Kopenhagos, Halifakso ir Niujorko, o nuo 1933 m. – iš Konstancos į Stambulą, Izraelio Jafą, Haifą, Graikijos Pirėjų ir atgal į Stambulą ir Rumunijos Konstancą.

„SS Pulaski“ pradžioje plaukiojo iš Gdynės į Niujorką, o nuo 1936 m. iš – Gdynės į Buenos Aires Argentinoje.

„SS Kosciuszko“ buvo labiau kruizinis laivas, kuris plukdė turtingus žmones Niujorko, Palestinos ir Pietų Amerikos linijose.

Be šių trijų laivų, „Poczta Polska“ artimiausiais metais planuoja išleisti pašto ženklus su  dar 6 vandenynų laineriais: „Pilsudski“, „Batory“, „Sobieski“, „Chrobry“, „Jagiello“ ir „Stefan Batory“.

Lietuvių emigracijos laivai

Tikėtina, kad su laivais „SS Polonia“ ir „SS Pulaski“ į Ameriką per Gdynę emigravo nemaža dalis lietuvių, ypač iš pietinės Lietuvos dalies.

Laivu „SS Polonia“, kuris buvo pastatytas 1910 m., į Ameriką tikrai yra keliavęs nemažas būrys emigrantų iš Lietuvos. Prieš įsigyjant šį laivą Lenkijos transatlantinių laivų draugijai, jis priklausė „Rusijos Amerikos linijos“, o nuo 1920 m. naujai įsteigtos „Baltijos Amerikos linijos“ bendrovei ir vadinosi „Kursk“.

„Baltijos Amerikos linijos“ bendrovėje buvo ir laivai „Lit-huania“ (buvusi „Caritca“), „Latvia“ (buvęs „Russia“), „Estonia“ (buvęs „Czar“).

Taip šie laivai buvo pavadinti neatsitiktinai. Jais į Ameriką keliavo daug emigrantų iš Lietuvos. Keliauti jiems buvo patogu, nes maršrutas buvo iš Liepojos į Niujorką.

Lenkijos transatlantinių laivų draugija „Baltijos Amerikos liniją“ su visais laivais nusipirko 1930 m. Todėl tikėtina, kad lenkų laivais ir po 1930 m. daug lietuvių plaukė į Ameriką, nors šios šalies valdžia jau buvo smarkiai sumažinusi imigracijos kvotas.

„Lithuania“ tapo „SS Kosciuszko“

Lenkija didžiuojasi, kad nors ir trumpai – nuo 1930 iki 1939 m. – turėjo transatlantinę laivybos kompaniją.

Kai lenkai perėmė danų kompaniją „Baltijos Amerikos linija“, buvęs jos laivas „Lithuania“ buvo pervadintas „SS Kosciuszko“. Jis pergyveno

Antrąjį pasaulinį karą kaip Lenkijos karinis transportinis laivas, naudotas sąjungininkų. „SS Kosciuszko“, kuris vėliau dar turėjo pavadinimus „Gdynia“, „Empire Helford“, buvo supjaustytas 1950 m.

Panašų laikotarpį išgyveno ir buvęs laivas „Estonia“, kuris perėmus jį lenkams pavadintas „SS Pulaski“. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui „SS Pulaski“ įgula atsisakė grįžti į socialistinę Lenkiją, kur buvo sovietų kariuomenė. Laivas atiteko Didžiosios Britanijos kariuomenei ir pavadintas „Empire Penryn“. Laivas plukdė karius. Kaip ir „Empire Helford“ arba buvęs „Lithuania“, jis buvo utilizuotas 1950 m. tame pačiame Nortumberlande.

Vėlesni Lenkijos transatlantiniai laivai buvo pradėti naudoti: 1934 m. „MS Pilsudski“, 1935 m. – „MS Batory“. „MS Pilsudski“ likimas buvo tragiškas. Jis su įgula nuskendo 1939 m. lapkritį prie Niukaslo. Manoma, kad jis užplaukė ant minos arba buvo torpeduotas.

Dar tragiškesnis laivo „Chrobry“ likimas. 1939 m. statytas laivas 1940 m. buvo nuskandintas prie Norvegijos Narviko, kai jį užpuolė Vokietijos povandeniniai laivai.

„MS Batory“ gyvavo iki 1970 m. Jis tapo Lenkijos pokario pasididžiavimu. Šis laivas buvo supjaustytas 1972 m. Prieš tai jį tarsi pakeitė 1952 m. statytas gerokai didesnis keleivinis laivas pavadintas „Stefan Bator“. Tai buvo jau naujesnės kartos 153 m ilgio kruizinis laivas, kurio įgula buvo 336 žmonės, jis galėjo priimti 750 jūrų turistų. Šis laivas plaukiojo iki 1988 m

Keli Lenkijos transatlantiniai laivai, kaip „Sobieski“ ir „Jagiello“, po karo pakliuvo į Sovietų Sąjungą. Pirmasis kaip „Gruzija“, antrasis kaip „Piotr Velikij“ plukdė keleivius Juodojoje jūroje.