KONFLIKTAS: ANT SVETIMO SKLYPO – GARAŽŲ MASYVAS

Kaune, privačiame sklype stūksantis metalinių garažų masyvas virto tikru galvos skausmu žemę įsigijusiems naujiems savininkams. Garažų šeimininkai ignoruoja jų reikalavimus išsikraustyti.

Nėra įteisintų statinių

Technikos g. 21 numeriu pažymėtas sklypas jau seniai suformuotas ir yra privačiose rankose, tačiau savininkai nieko su šiuo nekilnojamuoju turtu negali daryti. Ant šio žemės lopinėlio ne vieną dešimtmetį stovi maždaug 100 metalinių garažų masyvas.

Kaip pasakojo sklypo savininkus atstovaujantis advokatas Aris Damušis, jokio konflikto nebūtų, jei garažų savininkai sutiktų pasiimti savo turtą ir išsikraustyti iš privačios žemės, tačiau jie to padaryti neskuba. Tad dalis sklypo paversta šiukšlynu, o jo savininkai negali naudotis objektu savo reikmėms.

„Šis sklypas – privatus. Pagal dokumentus jame nėra jokių įteisintų statinių. Garažų savininkai sklypą yra savavališkai užėmę. Tų savininkų negalima identifikuoti, jie nėra aiškūs, nes garažai niekur neregistruoti, o kai teisėtas sklypo savininkas imasi teisinių veiksmų, kad garažai būtų nukelti, kažkas lieka nepatenkintas“, – stebėjosi A. Damušis.

Sklypo savininkai nori tvarkyti jiems priklausantį žemės plotą, nes pagal įstatymus jiems net privaloma sklype palaikyti tvarką, tačiau metaliniai garažai trukdo tai daryti.

„Garažų šeimininkai neturi jokio dokumento, įrodančio teisę, kad jie galėjo svetimą sklypą užstatyti ir juo naudotis. Jei garažų savininkai teigia, kad žemės sklypu ne vieną dešimtmetį naudojosi teisėtai, jie turi turėti kokius nors dokumentus, o tokių nėra. Kur buvo garažų savininkai tada, kol žemės sklypas dar nebuvo suformuotas? Tada niekas jokios iniciatyvos nereiškė, o dabar ir toliau nori nemokamai naudotis sklypu“, – pridūrė advokatas.

Netvarka: sklypo savininkai nori sutvarkyti aplinką, bet susidūrė su garažų savininkų nenoru nusikelti savo turtą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nepavyksta susikalbėti

Advokatas nurodė, kad ant kiekvieno sklype stovinčio metalinio garažo ne vieną kartą buvo užkabintas pranešimas, kad šis turtas turi būti nukeltas nuo privataus sklypo. Taip pat apie informuota ir spaudoje. Tačiau nei garažų bendrija, nei pavieniai jų savininkai į šiuos pranešimus nesureagavo.

„Tiek Kauno, tiek Vilniaus savivaldybėse taikoma praktika, kaip nukelti neteisėtus garažus nuo valstybinės žemės sklypų. Mūsų atveju norime, kad garažai būtų nukelti nuo privataus sklypo. Tris kartus buvo kabinti skelbimai, siūloma spręsti šią problemą, bet niekas to daryti nenori ir toliau savavališkai naudojasi svetimu žemės sklypu.

Garažų šeimininkams nebuvo jokios staigmenos, kad juos reikia nusikelti. Du mėnesius ant kiekvieno jų kabojo skelbimai, vėliau juos vėl pakartojome, bet vėl niekam nerūpėjo, nes labai patogu už dyką naudotis svetimu sklypu. Kiekvienas skelbimas užkabinimas dokumentuotas antstolio, taip pažymėtos faktinės aplinkybės. Apie garažų nukėlimą skelbta ir spaudoje, tad iš mūsų pusės buvo padarytas visas įmanomas viešumas informuoti garažų savininkus, kad jie savo turtą laiko ant svetimos žemės“, – teigė A. Damušis.

Sklypo savininkus atstovaujantis advokatas „Kauno dienai“ pasakojo, kad nei su pavieniais garažų savininkais, nei su 50-osios garažų bendrijos atstovais nepavyksta užmegzti konstruktyvaus pokalbio. Nuo pavasario vyko tik fragmentiniai pokalbiai su garažų bendrijos advokatu.

„Su bendrijos atstovais irgi nevyko joks konstruktyvus pokalbis, jokių diskusijų, tik kažkokie neaiškūs grasinimai. Nebuvo jokio racionalaus pasiūlymo, kaip spręsti šią situaciją. Jie tik norėjo, kad leistume dar trejus penkerius metus naudotis sklypu be jokio mokesčio, bet tai nėra pasiūlymas, kai esi neteisėtai svetimą daiktą užėmęs“, – dėstė A. Damušis.

Kaltina turto gadinimu

Ant Technikos g. 21 sklype stovinčių metalinių garažų iškabintas skelbimas, kad mėnesio pabaigoje šaukiamas 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos susirinkimas dėl bendrijos išlikimo klausimų.

Susisiekus su šios bendrijos pirmininku Arvidu Valiūnu, jis nukreipė toliau pokalbį tęsti su jų teises ginančiu advokatu Juozu Levicku. Pasak jo, dėl sugadinto turto kai kurie garažų savininkai kreipėsi į pareigūnus ir dabar vyksta aplinkybių tikslinimas.

Nuvykus į vietą buvo matyti, kad keli minėtame sklype esantys metaliniai garažai – be durų. Sklypo savininkų advokatas A. Damušis dienraščiui nurodė, kad jokie garažų nukėlimo darbai dar nebuvo vykdomi.

Su bendrijos atstovais irgi nevyko joks konstruktyvus pokalbis, jokių diskusijų, tik kažkokie neaiškūs grasinimai.

Gražų atstovai laikėsi pozicijos, kad turtą sklypo savininkai esą jau pradėjo niokoti, todėl dabar bus ginamos nukentėjusių garažų savininkų teisės.

Garažų bendrijos interesus atstovaujantis teisininkas J. Levickis tikino, kad Technikos g. 21-ame sklype esantys garažai – legalūs.

„Garažų savininkai, turėdami statybos leidimą, pastatė garažus, kuriais naudojasi nuo pat jų pastatymo dienos. Svarbu pabrėžti, kad garažais yra naudojamasi daugiau kaip 40 metų, mokami visi mokesčiai ir rinkliavos, kai kurie garažų savininkai ten vykdo veiklą. Naujieji žemės sklypo savininkai, be jokio teisinio pagrindo, pradėjo niokoti garažų savininkų nuosavybę. Pažymėtina, kad teisė į nuosavybę yra įtvirtinta Konstitucijoje ir ją privalo gerbti kiekvienas asmuo, todėl, esant ginčui, ginčo šalys gali savo turtinius interesus ginti tik teisinėje valstybėje priimtinais metodais.

Tai, ką nenustatyti asmenys 2023 m. rugsėjo 29 d. darė Technikos g. esančioje garažų bendrijoje, t. y. gadino mūsų klientų turtą, niokojo garažų bendrijos teritorijoje esančius pravažiavimo kelius ir t. t., mūsų nuomone, yra neteisėti veiksmai. Jie man yra panašūs į rusų banditų metodus. Tokie veiksmai negali būti toleruojami teisinėje valstybėje. Todėl darysime viską, kad mūsų klientų turtą suniokoję asmenys būtų nustatyti, patraukti atsakomybėn ir atlygintų žalą klientams“, – dėstė garažų bendrijai atstovaujantis teisininkas J. Levickas.

„Kauno diena“ pasiteiravo, ar su žemės sklypo savininkais yra sudaryta kokia nors sutartis, ar garažų savininkai turi dokumentus, įrodančius, kad jiems leidžiama naudotis sklypu?

„Galima nurodyti, kad apie tai, jog žemės sklypo savininkas yra privatus asmuo, dauguma garažų savininkų sužinojo tik tuomet, kai jie neteisėtais veiksmais pradėjo niokoti jiems priklausantį turtą. Garažų savininkai turėjo leidimą statyti garažus, jie yra pastatyti laikantis teisės aktų, kai kuriems suteikti laikini unikalūs numeriai“, – garažų savininkus toliau gynė jų atstovas.

Taip pat teiravomės, kiek garažų patenka į Technikos g. 21-ąjį sklypą ir kiek jų galėtų būti nukelti, tačiau J. Levickas tokios informacijos neturėjo, nes šiuo klausimu esą dar nepasisakė teismas.

„Mes negalime atsakyti tiksliai, kiek garažų norima nukelti, kadangi garažų savininkai iki šios dienos nėra gavęs jokių teismo sprendimų įpareigojančių nukelti jiems priklausančią nuosavybę“, – teigė advokatas.

Apgadino: garažų savininkai kaltina sklypo šeimininkus, kad šie esą apgadino jų turtą, tačiau žemės turėtojai teigia jokių garažų nukėlimo darbų dar nevykdė. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Miesto patirtis

Kauno miesto savivaldybė su nelegaliais garažais kovą laimėjo 2018 m. Per metus pavyko nuo valstybinės žemės nukelti maždaug 1 tūkst. garažų. Dabar šią akciją galima vadinti sėkmės pavyzdžiu, kuomet buvo sutvarkyta aplinka, o nuo žemės paviršiaus nušluoti nelegalūs statiniai.

Seniūnijos buvo suregistravusios visus skardinukus, kurie stovėjo ant valstybinės žemės. Tuomet bandyta ieškoti savininkų, kabinti skelbimai ir duotas terminas, per kurį garažas turėjo būti nukeltas. Dalis metalinių garažų savininkų patys pasiėmė savo turtą, tačiau dalies tokių statinių šeimininkų taip ir nepavyko rasti, todėl miestas tokius garažus nukėlė savo lėšomis.

Nukėlimo procedūrą fiksuodavo antstolis, mat garažuose buvo ir įvairiausio turto, nors dažnai ten palikti dūlėjo menkaverčiai daiktai. Nukelti garažai ir juose buvę vertingi daiktai dar kurį laiką saugoti miestui priklausančiose aikštelėse, tad buvę savininkai dar galėjo juos atsiimti. Norinčių atgauti daiktus iš nukeltų garažų nebuvo daug, tad toks turtas paprasčiausiai utilizuotas.

Garažas paprastai užima apie 20 kv. m plotą. Per dvylika mėnesių pavyko atsikratyti daugiau nei 900 skardinukų. Šis plotas prilygsta beveik penkiolikai olimpinio dydžio baseinų. Didžiausia neteisėtų statinių koncentracija pasižymėjo Petrašiūnų, Panemunės ir Šančių seniūnijos. Demontavus metalinius garažus, darbininkai daugelyje vietų sutvarkė ir aplinką, tad dabar čia pasitinka ne rūdžių suniokoti garažai ir šiukšlynai, o tvarka.

„Sumažėjo vizualinė tarša, pagražėjo miesto veidas. Neatsiejamai padaugėjo vietos kiemuose, ypač miegamuosiuose kvartaluose, atsirado papildomų vietų automobilių parkavimui, gyventojai lengviau gali priimti sprendimus tvarkydami kiemų aplinką – kai kur planuose įrengti automobilių stovėjimo vietų, kitur – vaikų žaidimų aikštelių ar gėlynų“, – apie sėkmingą iniciatyvą švarinant miestą nuo nelegaliai pastatytų ir ilgą laiką vaizdą gadinusių garažų dienraščiui kalbėjo Centro seniūnas Marius Švaikauskas.