Lietuvoje jūrininkai tampa deficitu | KaunoDiena.lt

LIETUVOJE JŪRININKAI TAMPA DEFICITU

Po Lietuvos jūrų laivininkystės žlugimo dažnai keliamas klausimas ir ar daug mūsų šalyje liko jūrininkų ar jie reikalingi, jei laivynas nuolat nyksta?

Registruoti jūrininkai

Nemažai atsakymų galima rasti Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) paskelbtoje ataskaitoje apie jūrininkus Europos Sąjungos šalyse. Pagal ją matyti ir Lietuvos jūrininkų „svoris“ tarp kitų ES šalių.

Nurodyta, kad Lietuvoje yra 1 701 oficialiai veikiantis kapitonas ir jūrų karininkas, kurie turi kompetencijos dirbti ES šalių laivuose sertifikatus. Iš jų 850 vadinamieji denio karininkai ir 851 – inžinerinis karininkas.

Imant detaliau, nurodyta, kad Lietuvoje yra 230 jūrų kapitonų, 260 – jų pirmųjų padėjėjų, 240 vyriausiųjų laivų mechanikų ir 220 – jų pirmųjų padėjėjų. Likę – žemesnio rango laivų denio ir inžinerinės dalies karininkai.

Išskirta 332 jūrininkų grupė, kurie gali budėti ant kapitono tiltelyje, bei 225 budintys mechanikai ir 157 laivų elektros dalies specialistai.

Realiai kitų ES šalių laivuose iš Lietuvos jūrininkų dirba tik 15 kapitonų ir 21 laivo vyriausiasis mechanikas. Įskaitant ir kitas laivavedybos ir laivų inžinerijos sritis, iš Lietuvos kitų ES šalių laivuose, įskaitant ir Norvegiją, dirbo 93 jūrininkai, kurie yra gavę tų šalių registrų pripažinimą. Tai palyginti nedaug. Vadinasi, dauguma Lietuvos jūrininkų dirbo Lietuvos vėliavos laivuose arba vadinamų pigių šalių vėliavos laivuose. Yra apie 60 jūrininkų, kurie nuolat dirba Rusijos laivuose.

Realiai kitų ES šalių laivuose iš Lietuvos jūrininkų dirba tik 15 kapitonų ir 21 laivo vyriausiasis mechanikas.

Iš Latvijos dirbti kitų ES šalių laivuose pripažinimą yra gavę 407, iš Estijos – 147 jūrininkai-karininkai. 

Baltijoje pirmauja Lenkija

Galima palyginti, kad Latvijoje yra 5 706 jūrininkai-karininkai. Iš jų 2 784 laivavedybos srities, 2 924 – laivų inžinieriai. Latvijoje yra 1 070 jūrų kapitonų ir 1 084 – laivų vyriausieji mechanikai.

Estijoje fiksuota 2 362 jūrų karininkai, iš jų 1 232 navigatoriai ir 1 131 – laivų inžinerinės dalies specialistai. Estijoje yra 551 jūrų kapitonas ir 584 – vyriausieji mechanikai.

Tarp ES šalių daugiausia jūrininkų (karininkų) fiksuota Didžiojoje Britanijoje (30 833), Lenkijoje (20 138), Graikijoje (18 935), Italijoje (15 154), Prancūzijoje (13 632), Kroatijoje (13 519), Rumunijoje (12 354).

Tarp Baltijos jūros daugiausiai jūrininkų-karininkų turi Lenkija (20 138). Po jos seka Vokietija (6 971), Danija (6 665), jau minėta Latvija (5 706), Švedija (5 450), Suomija (3 035), Estija (2 362) ir paskutinė – Lietuva (1 701).

Tarp kitų ES šalių Lietuva lenkia Airiją (1 135), Portugaliją (544), Slovėniją (359), Islandiją (143) ir toliau nuo jūros esančias šalis – Slovakiją (80), Vengriją (42) ir Čekiją (40).

Čia neįskaičiuoti eiliniai jūreiviai, kurie sudaro kitą laivyno darbuotojų kategoriją.

Lietuvoje jūrininkų tarsi ir yra, tačiau laivų savininkams su Lietuvos vėliava suformuoti įgulų nėra lengva.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka teigė, kad stokojama aukštos kvalifikacijos jūrininkų. Tai parodęs nesenas įvykis, kai reikėjo suformuoti dviejų laivų įgulas ir paaiškėjo, kad pasirinkti nelabai yra iš ko.  

Geros lietuvių galimybės

Europos Sąjungos šalių vėliavos laivuose iš pačios ES dirba 202 tūkst. jūrininkų, iš kitų ne ES šalių – apie 88 tūkstančius.

Tarp užsienio šalių net 30 615 jūrininkų ES yra iš Filipinų. Nustebino, kad leidimus dirbti ES šalių laivuose turi net 19 304 Ukrainos jūrininkai ir 15 361 iš Rusijos. Iš Indijos yra 6 357, Turkijos – 4 100 jūrininkų. 

Trečiųjų šalių, kaip ir pačios ES jūrininkai, sunkiai prasimuša į kitų šalių nacionalinius registrus. Tačiau ES šalių vėliavos laivyną užsienio jūrininkais labai smarkiai praplečia Maltos (dirba – 52 938) ir Kipro vėliavų (dirba – 23 233) jūrininkai. 

Trečiųjų šalių, kaip ir pačios ES jūrininkai, sunkiai prasimuša į kitų šalių nacionalinius registrus.

Kvalifikacijos sertifikatus dirbti kitų ES šalių laivuose, pagal pačios Lietuvos jūrinės administracijos pranešimą, yra išduota 1 494 jūrininkams. Tai netgi daugiau nei Italijoje (1 482), Švedijoje (1 064), Vokietijoje (1 056) ar Ispanijoje (1 035). Tai parodo, kad Lietuvoje yra gerai veikianti jūrininkų rengimo ir diplomavimo sistema.

Tačiau ir šioje srityje Lietuva atsilieka nuo Latvijos, kur tokie leidimai išduoti 2 483 jūrininkams.

Iš ES šalių kitų ES šalių laivuose daugiausia galimybių turi įsidarbinti Lenkijos jūrininkai. Tokie sertifikatai išduoti net 9 260 šios šalies jūrininkų.

Rašyti komentarą
Komentarai (14)

Anonimas

Lietuva NETURI priejimo prie juros tai ir jureiviu teoriskai lietuvai NEREIKIA. Kaimo baudziauninkams tiktai paskui zagre vaikscioti.

Juris

Idomu kas suskaiciavi Lt kapitonus dirbancius ES salise-tik 15 zmoniu? Vien Jan De Nul kompanijoje su ES veliavom dirba maziausiai 16-18 musu kapitonu, o kur dar daug kitu kompaniju. Is pirsto istraukti duomenis. Asmeniskai pazistu apie 30 kapitonu -visi dirba ES laivuose.

To ir

reikėjo laukti. Greitai ir uoste nebus darbuotojų - direkcija moka po 2000 į rankas per mėnesį ir tuo didžiuojasi:D)
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS