Specialistų teigimu, tai pirmasis tokio pobūdžio XIV a. sidabro lydinių lobis, rastas šiame regione.
Lobį sudaro 46 sidabro lydiniai ir jų fragmentai. Archeologai atkreipia dėmesį, kad tarp radinių aptikti vos trys sveiki lydiniai, o didžiąją dalį sudaro smulkiai kapoti sidabro gabalai.
Tai rodo, kad sidabras buvo naudojamas ne tik kaip sukauptas turtas, bet ir kaip kasdienių atsiskaitymų priemonė.
„Mažesnės vertės prekei įsigyti viso lydinio juk neatiduosi“, – teigė Klaipėdos pilies muziejaus vyriausiasis fondų saugotojas Dmitrijus Papariga, paaiškinęs, kodėl lydiniai buvo sukapoti.
Pasak muziejininko, viso sidabro lydinio vertė viduramžiais buvo itin didelė.
„Pavyzdžiui, už vieną lydinį buvo galima įsigyti arklį“, – teigė D. Papariga.
Už vieną lydinį buvo galima įsigyti arklį.
Šiandien muziejininkai lobį vertina maždaug 10 tūkst. eurų, tačiau jo mokslinė ir kultūrinė reikšmė yra kur kas didesnė.
Lobio radimo vieta taip pat kelia nemažai klausimų. Radinys aptiktas maždaug 55 m atstumu nuo Dangės upės kranto, šalia Daugulių.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas svarstė, kad sidabras čia galėjo atsidurti dėl prekybinių kelionių.
„Lietuviški ilgieji datuojami XIII–XIV a., kai Lietuvos teritorijoje kelių sistema dar nebuvo išvystyta. Galėjo tas prekeivis atplaukti laivu ir išlipti pailsėti ar permiegoti. Kitas variantas, kad visi keliai būdavo šalia upių“, – kalbėjo specialistas.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys pabrėžė, kad sidabro lobių koncentracija dažniausiai sutampa su svarbiausiais prekybos maršrutais.
„Sidabro lobiai randami prie pagrindinių prekybos kelių. Jeigu kalbame apie Dauguvą ar kitas upes, kuriomis ėjo vikingų trasos, ten tie lobiai ir išbarstyti“, – pasakojo J. Genys.
Anot muziejaus vadovo, Daugulių lobio radimas leidžia naujai pažvelgti į Vakarų Lietuvos vaidmenį viduramžių prekybos sistemoje.
(be temos)