MAUDYNĖS SU LAIMIKIU SUKĖLĖ PASIPIKTINIMŲ BANGĄ

Žvejų rojumi pramintuose Norvegijos vandenyse dideliais laimikiais yra džiaugęsi ir lietuviai, tačiau jie nepakliuvo į pasipiktinimų bangą sukėlusią diskusiją.

Šalia didžiulio oto

Audringa diskusija Skandinavijos šalių jūrinėje žiniasklaidoje kilo, kai specialioje žvejybos laimikių „Facebook“ grupėje atsirado nuotraukos, kur žvejai nusifotografavo vandenyje besimaudantys šalia prie laivo pririštos žuvies.

Nuotraukomis pasidalijo vienas Skandinavijos sportinės žūklės organizatorių klubas. Jos buvo įdėtos į grupę, kur nuolat pozuoja žmonės su išskirtiniais laimikiais.

Kodėl papiktino nuotrauka vyrų šalia didžiulio 2 metrų 40 centimetrų ilgio oto?

„Liūdna, kai taip elgiamasi su žuvimi“, – piktinosi žmonės, pamatę jį pakabintą ant virvės, įvėrus ją per žiaunas, manydami, kad tas otas dėl kelių žvejų įnorio turėti išskirtinę nuotrauką greičiausiai pasmerktas žūčiai.

Žvejyba: toks laimikis Baltijos jūroje net nežinomas. (Facebook“ nuotr.)

Monstrus draudžia gaudyti

Paplitus žuvies kankinimo nuotraukoms po „Facebook“, dėl jos turėjo aiškintis žvejų pramogą Norvegijos vandenyse rengusios švedų kompanijos savininkas.

Jau ne vienerius metus organizuojamoje didelių žuvų žvejyboje Norvegijos vandenyse dalyvauja turtingi žmonės. Daugelis jų į žvejybą ir rengiasi tam, kad sugautų kuo didesnę žuvį.

Norvegijos vandenyse pažvejoti ypač mėgsta Lietuvos krepšininkai. Keli yra gyręsi, kad sugavo įspūdingas žuvis, kurios buvo ilgesnės už juos. Dviejų metrų ir 40 centimetrų otas ūgiu lenktų bet kokį krepšininką.

Klausimas: priimtinos ar ne maudynės šalia kenčiančio oto? (Facebook“ nuotr.)

Švedijos žvejybos kompanijos savininkas tikino, kad mažesnes nei 80 centimetrų ir didesnes nei 2 metrų žuvis draudžiama gaudyti. Bet kokiu atveju sugauta žuvis turi būti išmatuojama ir tada sprendžiama, ką su ja daryti paleisti ar pasiimti.

Į žvejybos valtis rekomenduojama kelti ne didesnes nei metro ir 30 centimetrų žuvis. Baiminamasi, kad didesnės žuvys gali netyčia sužeisti valtyje ar laivelyje esančius žvejus mėgėjus.

Žuvys patiria kančias

Jei sugaunamos didesnės nei 2 metrų ilgio žuvys, jos turi būti paleidžiamos. Žuvų monstrų paleidimo procedūra esanti sudėtinga, susijusi su pavojais.

Laimikis: išsipildžiusios žvejo svajonės akimirka. (Facebook“ nuotr.)

Didelė žuvis negali būti tempiama į valtį, nes jas gaudyti draudžiama. Ji turi būti pritvirtinama prie laivo borto. Įprasta, kad žuvis rišama už uodegos, taip pat perveriama virvė per jos žiaunas. Tik gerai pritvirtinus sugautą ypač didelę žuvį iš jos galima saugiai ištraukti kartu su masalu įrytą kabliuką. Tai padarius jau galima žuvį paleisti. Asmenukių darymas ar išskirtinis pozavimas prie sugautos žuvies jokiose instrukcijose nėra aprašytas. Nuo įspūdžio dėl sugautos didelės žuvies pozuodami šalia jos žmonės kartais gali iškrėsti netikėčiausių pokštų. Pats maudymasis šalia žuvies monstro nėra smerktinas. Labiau nepriimtina tai, kad, kol vyksta fotosesija, žuvis patiria kančias.

Švedijos žvejybos kompanijos savininkas aiškino, kad didelėms žuvims, kurios bus paleidžiamos, pririšti prie laivo jie naudoja specialią elastingą virvę, kad žuviai padarytų kuo mažiau žalos. Neslepiama, kad sugauta žuvis patiria stresą, bet paleista ji greitai atsigauna, užgyja ir žaizdos, jei jos jai buvo padarytos virve.

Pozavimas: asmenukė šalia didžiulės žuvies. (Facebook“ nuotr.)

Jūrų tyrimo mokslininkų išvados dėl sugaunamų didelių žuvų ir, išėmus iš jų kabliukus, paleidžiamų, nėra vienareikšmiška. Žala žuvims gali būti: jei atsiranda didelių žaizdų, jose gali prasidėti infekcija.