PER MENKAI NAUDOJAMOS KLAIPĖDOS KRANTINĖS

Klaipėda yra unikaliausia vieta visoje Lietuvoje, nes ji turi net penkiolika įvairiausių krantinių, o daugumoje kitų Lietuvos vietų nėra nė vienos.

Klaipėdos miesto krantinės

Bendras oficialiai skelbiamas dvylikos Klaipėdos miesto Dangės upės krantinių ilgis siekia daugiau kaip du kilometrus, tiksliau 2 112 m. Dar trys Klaipėdos miesto krantinės yra Kuršių nerijoje. Jų bendras ilgis per tris su puse kilometro, tiksliau 3 563 m.

Su Klaipėdos uostu, kurio bendras krantinių ilgis beveik 25 km, Klaipėdos miestas negali lygintis. Skirtingi masteliai, nes į uostą atplaukia ir per 300 m ilgio laivai, o Klaipėdos mieste pagrindinių atplaukiančių laivų ilgis yra iki 10–20 m.

Jei kiekviena Klaipėdos miesto krantinė būtų sutvarkyta ir pritaikyta pramoginiams laivams priimti, tai Klaipėda, o ne, pavyzdžiui, Minijos (Mingės) kaimas vasarą taptų Lietuvos laivybos pramogų sostine.

Deja, dauguma Klaipėdos miesto krantinių yra apleistos, per menkai naudojamos arba visai nenaudojamos. Nemaža dalis jų nėra netgi tinkamai apskaitytos.

Klaipėdos miesto savivaldybės įmonė „Klaipėdos paplūdimiai“ imasi misijos atlikti Dangės ir Kuršių nerijos ekspertizę, parengti privalomus krantinių techninius dokumentus. Keista tai, jei iki šiol tokių krantinių dokumentų nebuvo, o to, kas atrodytų turi būti aišku kaip du kart du, Klaipėdos miestas imasi tik jo meru tapus buvusiam Klaipėdos uosto direkcijos vadovui.

Per lėtai ėję pokyčiai

Norint Klaipėdos miestą padaryti tikru Lietuvos uostamiesčiu su savomis laivybos arterijomis, reikės daug ką pakeisti, naujai ir realiai pažvelgti į Dangės upę, kitas vietas prie vandens.

Iš karto aišku, kad tai padaryti nebus paprasta, nes dėl infrastruktūros vystymo prie vandens Klaipėdos mieste nuolat būdavo problemų. Per 10 m. Klaipėdos miestas taip ir nesugebėjo sutvarkyti paprasčiausios, apie 100 m ilgio vadinamosios istorinių laivų krantinės prie piliavietės.

Didesnio ir žmones traukiančio pritaikymo neturi ir unikali buvusios Smiltynės perkėlos laivų sustojimo vieta. Čia nuo pasukamojo tiltelio iki Pilies tilto yra 121 m ilgio krantinė.

Jau nekalbant apie didesnę dalį Dangės krantinių, kurios yra už Biržos tilto ties Artojo, Mokyklos, Joniškės gatvėmis.

Dauguma Klaipėdos miesto krantinių yra apleistos, per menkai naudojamos arba visai nenaudojamos, nemaža dalis jų nėra netgi tinkamai apskaitytos.

Gal kiek intensyviau naudojama Dangės vandens atkarpa ties Gluosnių gatve, kur yra Irklavimo bazė. Taip pat atkarpos ties Žvejų, Danės gatvėmis, kur vasarą galima pamatyti daugiau laivelių.

Daugiau idėjų reikėtų ir dėl intensyvesnio Jono kalnelio vandens akvatorijos panaudojimo.

Perspektyvios vietos Smiltynėje

Klaipėdos miestui reikės spręsti ir tai, ką daryti, kaip kuo greičiau prikelti savivaldybei priklausančias vandens atkarpas ties Kuršių nerija.

Iš jų viena krantinė, kurios ilgis 807 m, tęsiasi nuo Senosios perkėlos iki Smiltynės jachtklubo. Kita 1 179 m ilgio nuo Smiltynės jachtklubo iki Naujosios perkėlos.

Unikaliausia Klaipėdos miesto vieta galėtų būti 1 576 m ilgio krantinė nuo Naujosios perkėlos iki vietos ties Suskystintųjų gamtinių dujų terminalu. Į šią atkarpą įeina ir buvusios laivų kapinės, kurias išvalius atsivertų nuostabus vaizdas į Klaipėdos uostą su jūrų keltais prie Centrinio Klaipėdos terminalo ir konteinerių laivais ties „Klaipėdos Smelte“.

Jau daug metų su didele viltimi Klaipėdos miestas laukia ir to, kada pagaliau Klaipėdos uostas įvykdys savo įsipareigojimą pietinėje dalyje už Kairių gatvės prie Kuršių marių pastatyti miestui jachtklubą. Verta prisiminti, kad tas jachtklubas ne šiaip sau Klaipėdos miesto noras kažką išpešti iš uosto, o Klaipėdos uosto skola miestui už tai, kad šis daugiau nei prieš 20 m. jam atidavė ties Perkėlos gatve turėtą krantinę – pradėtą statyti pramoginių laivų įlanką, kuri buvo nebaigta. Uostas įlankoje įrengė užteršto grunto aikštelę, planuoja ateityje įrengti naujas krantines, o miestui skirta pramoginių laivų prieplauka taip ir liko planuose ir diskusijose, kad ten galėtų būti ir Klaipėdos buriavimo mokykla.

Turi keistis požiūris

Džiugu yra tai, kad buvęs uostininkas, dabar Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus pradėjo kelti klausimą dėl didesnės dalies Klaipėdos uosto pinigų skyrimo arba palikimo Klaipėdos miesto reikmėms.

Pinigai iš Klaipėdos uosto neturėtų būti pervedami į Vilnių ir pravalgomi klaipėdiečiams net nežinant kaip. Klaipėdos miesto gyventojai, kurie jaučia uosto kvėpavimą – ir triukšmą, ir taršą, ir kitus nepatogumus, ypač dėl sunkiojo transporto, turėtų gauti grąžą iš uosto.

Ypač unikalu ir pagirtina būtų, jei Klaipėdos mieste liekantys pinigai iš uosto virstų į sutvarkytą Klaipėdos miesto vandens infrastruktūrą tiek Dangės upėje, tiek jau minėtose krantinėse prie Smiltynės.

Klaipėdos mieste yra ir daugiau vietų prie vandens – prie piliavietės, buvusios „Laivitės“ teritorijoje, kurios turėtų tapti nuostabiomis traukos vietomis.

Kintant požiūriui į uostą, pats laikas būtų pradėti kelti klausimą ir dėl Žiemos uosto ir teritorijų prie jo panaudojimo kaip ateities viešųjų erdvių. Pati Klaipėdos uosto administracija, jo steigėjai, žemės nuomininkai turėtų suprasti, kad unikali istorinė Klaipėdos miesto vieta, kaip Žiemos uostas, turi būti pertvarkyta ir iš esmės tapti atvira.