Dėl laiku nesutvarkytos kvotų skirstymo tvarkos žvejai Baltijos jūroje negalės žvejoti bent jau dvi pirmąsias 2015 metų savaites.

Dėl laiku nesutvarkytos kvotų skirstymo tvarkos žvejai Baltijos jūroje negalės žvejoti bent jau dvi pirmąsias 2015 metų savaites.

Kodėl erzinami žvejai?

Nors Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir nepritarė, tačiau besibaigiant 2014 metams priimtą daug aistrų sukėlusį Žuvininkystės įstatymo pakeitimą patvirtino šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Nors įstatymas ir įsigaliojo nuo sausio 1 dienos, žvejai negalėjo pradėti žvejoti. Tuo ypač piktinosi Baltijos jūros priekrantės žvejai. Šiais metais jie kol kas galėjo gaudyti tik stintas.

Į jūrą negalėjo plaukti ir Baltijos jūros žvejai, nors po audrų buvo kelios palankios dienos.

Pagal naujus kvotų skirstymo prioritetus nesuspėta parengti kvotų skirstymo taisyklių. Praėjusią savaitę šios taisyklės dar buvo derinamos su žvejais. Buvo duotas terminas suderinti naujas kvotų skirstymo taisykles iki sausio 9 dienos. Tačiau žvejai siūlo terminą pratęsti iki sausio 16 dienos ir nedelsiant leisti žvejams gaudyti iki 10 proc. dydžio kvotų dalį. Svarbu, kad metinė kvota būtų paskirstyta nepažeidžiant Žuvininkystės įstatyme numatytų naujų kriterijų ir Lietuvos metinė kvota nebūtų pergaudyta.

Išvydę kvotų skirstymo taisyklių projektą, dauguma žvejų nusivylė. Jame kvotų skyrimas susiejamas su žuvų pardavimu aukcione.

Pernai gruodžio 22 d. Klaipėdoje su žvejais susitikusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė žadėjo, kad privalomas menkių pridavimas į Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną bus panaikintas.

Toks žuvų gabenimas į Klaipėdą iš žvejybos rajonų prie Lenkijos ir Danijos krantų kelią žvejams didelių nepatogumų ir papildomų išlaidų. Privalomos žuvų pridavimo į aukcioną tvarkos nėra jokioje kitoje ES šalyje.

"Nesuprantu, ar Žuvininkystės departamento specialistai yra aukščiau už ministrę, ar sąmoningai erzinami žvejai", – stebėjosi Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.

Jo teigimu, Seimo priimtas įstatymas yra labai aiškus. Jis naikina žvejyboje buvusią monopoliją, numato vienai bendrovei skirti ne daugiau kaip 40 proc. vienos žuvies kvotų. Įstatymo nuostatos be jokių interpretacijų turėtų būti perkeltos į Kvotų skirstymo taisykles.

Akcentas – skaidrumas

Klaipėdietis Rimantas Sakas penkerius metus dirbo Europos Komisijos žuvininkystės institucijoje. Jis gerai susipažino su Baltijos ir Šiaurės jūros ES šalių žvejybos kvotų valdymo praktika.

"Pateiktos svarstyti taisyklės yra labai nekokybiškas dokumentas su sujaukta struktūra. Tai yra tiesiog atskirų ankstesnių taisyklių punktų kratinys, kurį bandoma pritaikyti prie naujausių Žuvininkystės įstatymo pakeitimų", – savo nuomonę dėstė R.Sakas.

Jo nuomone, kvotas turėtų skirstyti ne komisija, nes iš jos negalima pareikalauti jokios finansinės atsakomybės, o Žuvininkystės tarnyba. Komisija turėtų būti tik patariamoji institucija, kuri užtikrintų kvotų skyrimo skaidrumą ir socialinį teisingumą, kaip numatoma ES bendrojoje žuvininkystės politikoje.

Būtent skaidrumo ir socialinio teisingumo skirstant kvotas pastaraisiais metais labiausiai ir buvo pasigendama. R.Sakas siūlė 2015 metų kvotą skirstyti dalimis. Pradžioje kuo greičiau paskirstyti nedidelę dalį ir suteikti teisę žvejams gaudyti žuvis. Po to analizuoti kvotų skirstymo metodiką, ją koreguoti, ners praktikoje iškils įvairiausių niuansų. Jo nuomone, žalinga būtų skubiai patvirtinti dabar siūlomų taisyklių kratinį ir pagal jas paskirstyti visas metų kvotas. Taip gali būti padaryta nepataisoma žala.

Skaidrios kvotų skirstymo tvarkos nori ir dauguma žvejų. Dabar jiems labiausiai užkliūva tai, kad naujose taisyklėse nėra aiškaus mechanizmo, kaip skaičiuoti, kiek kokiai žvejybos įmonei turi būti skiriama kvotų. Baiminamasi, kad buvusi monopolinė bendrovė su žuvininkystės valdininkų palaiminimu gali būti suskaidyta į 2–3 bendroves ir pasiimti tą pačią dalį, kokią valdė – tik dabar jau tarsi legaliai.

"Kvotų skirstymo tvarka turi būti paprasta, aiški ir skaidri, kad visi žvejai žinotų, kas kiek sugavo žuvų, kokia dalis kvotų priklauso", – pastebėjo A.Bargaila.

Dabar, jo teigimu, žuvų sugavimai yra įslaptinti. Apie juos dalį informacijos, kuri nustebino, pavyko gauti tik per teismus.

Įvairiausi skirstymo variantai

2015 metais Lietuvos žvejams turi būti paskirstoma 3 266 tonos menkių, 4 772 tonos strimelių, 10 689 tonų šprotų, 1 486 vienetai lašišų.

Iš jų Baltijos jūros priekrantės žvejybai skiriama 5 proc. menkių (163 tonos), 7 proc. strimelių (334 tonos), 0,1 proc. šprotų (10,7 tonos).

Iki šiol daugiausiai nesutarimų kilo dėl Baltijos jūros strimelių ir šprotų kvotų skirstymo. Beveik 76 proc. šprotų ir beveik 78 proc. strimelių kvotų tekdavo vienai bendrovei. Dabar Seimo įstatymas jos "apetitą" kiekvienai žuvų rūšiai apribojo iki 40 proc. Taip pat priėmė nuostatą, kad ne mažiau kaip 5 proc. atskirų žuvų kvotų turi būti parduota per aukcioną.

Teoriškai ta viena bendrovė-buvusi monopolistė pagal naują tvarką turėtų gauti ne daugiau kaip 1 775,2 tonos strimelių ir 4 271,3 tonos šprotų. Kitoms žvejybos bendrovėms turėtų būti padalinta iki 2 440,9 tonos strimelių ir 5 873 tonos šprotų. Parduoti per aukcioną turėtų likti ne mažiau kaip 222 tonos strimelių ir 534 tonos šprotų. Pradinė kvotų pardavimo per aukcioną kaina numatyta ne mažiau kaip 1 proc. nuo parduotų žuvų rinkos vertės.

Viena tona tiek strimelių, tiek šprotų perdirbti į žuvų miltus parduodama maždaug už 290 eurų.

Tokiu atveju daugelį metų nepakankamai kvotų gavę kiti žvejai ekonomiškai atsigautų.

Taip būtų, jei kvotų skirstymo tvarka Lietuvoje būtų skaidri ir socialiai teisinga, kaip numato ES bendroji žuvininkystės politika.

Tačiau patys žvejai pripažįsta, kad skirstant kvotas gali atsirasti pačių įvairiausių niuansų ir kombinacijų. Dėl kvotų vyksta karas, todėl jų persiskirstymas nebus lengvas procesas. Daug kas priklausys ir nuo Lietuvos žuvininkystės tarnybos valdininkų.

Gali būti ir taip, kad buvusiam monopolininkui bus skirta po 40 proc. abiejų rūšių žuvų kvotų, nes daugiau negalima pagal Žuvininkystės įstatymo pataisas, o 30 ar 40 proc. bus parduodama per aukcioną, kad įkūrus naujas bendroves jas įsigytų buvęs monopolistas. Valstybei tarsi ir būtų naudinga kuo daugiau kvotų parduoti per aukcioną. Teoriškai nuo 30 proc. strimelių ir šprotų pardavimo per aukcioną ji gautų atitinkamai 3 863 ir 9 292 eurus. Pinigai nedideli, bet iškiltų pavojus, kad vėl visos kvotos "tekės" į vieno monopolininko grupę. Žuvininkystės sistemoje ir vėl bus nepasitenkinimai ir chaosas, kaip jau buvo 2013 ir 2014 metais.