MIESTO SUMANYMAI SKINASI KELIĄ Į PRIEKĮ

Rubrika „Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai“ tradiciškai skelbia Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko atsakymus į skaitytojų klausimus. Šįkart aktyviai domėtasi prioritetiniais infrastruktūros plėtros, viešojo administravimo efektyvumo didinimo projektais ir analogiškais siekiais paversti uostamiestį visapusiškai moderniu miestu.

Rubrika „Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai“ tradiciškai skelbia Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko atsakymus į skaitytojų klausimus. Šįkart aktyviai domėtasi prioritetiniais infrastruktūros plėtros, viešojo administravimo efektyvumo didinimo projektais ir analogiškais siekiais paversti uostamiestį visapusiškai moderniu miestu.

– Vykstant Pilies tilto remontui, tikriausiai niekam nebekyla abejonių, kad miestui gyvybiškai būtinas dar vienas tiltas per Danės upę, kuris papildytų ribotas susisiekimo tarp šiaurinės bei pietinės miesto dalių galimybes ir paliktų senamiestį pėstiesiems bei dviratininkams. Akivaizdu, jog kompromisiniai sprendimai reikalingi kuo greičiau. Tačiau praėjusią savaitę visuomenininkai Vilniuje surengė piketą, kviesdami negriauti Bangų g. 11 namo, kuris patenka į būsimosios Bastionų gatvės trasą. Gerbiamas mere, kaip vertinate šią situaciją?

– Galutinis projekto įgyvendinimas dažniausiai yra finišo tiesioji po ilgo parengiamojo darbo. Taip yra ir su Bastionų gatve, tiltu sujungsiančia Bangų ir Danės gatves. Tiek nuodugnios analizės, tiek diskusijų etapai yra natūralūs bei būtini. Manau, kad aktyvi miestiečių pozicija vienokiu ar kitokiu aktualiu klausimu – visuomet sveikintinas dalykas, tačiau šiuo atveju nesu linkęs pritarti jų minčiai, esą Bangų g. 11 esantis gyvenamasis namas, kuris nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, būtų per didelė auka plėtojant modernią miesto infrastruktūrą ir apsaugant visą senamiestį bei Biržos tiltą nuo transporto eismo.
Būsimąjį tiltą aprėpiančios teritorijos detaliojo plano koncepciją jau nagrinėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos suburta komisija. Dėl minėtojo namo, kuris yra pastatytas XIX a. pabaigoje ir per vėlesnes rekonstrukcijas neteko didžiosios dalies autentikos, nugriovimo ekspertai nepriekaištavo. Pasitikiu ekspertų nuomone – Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, kruopščiai stebinti tokio pobūdžio procesus, dalykiškai įvertinusi situaciją, pritarė mūsų miesto architektų siūlomam viešojo intereso prioritetui. Be to, pats tiltas yra ir architektūrinis, ir urbanistinis, ir inžinerinis statinys, todėl projektuojant jį svarbu įvertinti visus šiuos aspektus, ir dar abiejuose upės krantuose, o vietos tarp Biržos ir Mokyklos gatvės tiltų turime ne tiek daug, kaip galbūt atrodo. Detaliojo planavimo procesas vyksta viešai, tad bus įdomu išgirsti ir visuomenės atstovų, ir paveldosaugos specialistų bei architektų vertinimus.

– Klaipėda turi dviračių miesto titulą. Gal būtų tikslinga ir uostamiestyje įgyvendinti Vilniaus idėją – suteikti galimybes žmonėms valdiškais dviračiais iš taško A nusigauti į tašką B. Ką jūs apie tai manote? Tebūnie tai bus ne oranžinių, o, pavyzdžiui, mėlynų, jūros spalvos, dviračių idėja.

– Tokio tipo dviračių savitarnos sistemos visame pasaulyje yra save išlaikantys verslo projektai. Domėjomės, ar Klaipėda tam būtų tinkamas veiklos laukas, tačiau situaciją įvertinę verslininkai konstatavo, kad tokiai komercinei paslaugai mūsų miestas yra per mažas. Tad kol kas siekiame maksimaliai patobulinti bei išplėsti esamą Klaipėdos ekologiško transporto infrastruktūrą, išplėtoti jungtis tarp dviračių ir viešojo transporto. Kiekvienam dviračių propaguotojui svarbi galimybė palikti savo transporto priemonę viešoje vietoje nesibaiminant vagysčių arba kombinuoti kelis kelionės būdus, ką ir suteikia dviračių savitarna, tačiau ne ji vienintelė – svarbu miestiečių sąmoningumas, pritaikyta infrastruktūra ir dviračių transporto populiarumas.

– Neseniai žiniasklaidai duotame interviu išsakėte nuomonę, jog Klaipėdos valdžia turėtų turėti daugiau galių Klaipėdos uosto valdyme. Kokios tos galios turėtų būti? Ar dabar Klaipėdos savivaldybė išties atlieka tik Klaipėdos uosto veiklos stebėtojos vaidmenį ir nedalyvauja priimant svarbius plėtros sprendimus?

– Idėja, kad Klaipėdos miesto dalyvavimas uosto valdyme turėtų neapsiriboti tiesioginio partnerio ir kaimyno vaidmeniu, nėra mano asmeninė ambicija – konstatavau objektyvią situaciją. Iš tiesų Klaipėda yra vienintelis Baltijos uostamiestis, kuris neturi tiesioginės įtakos uosto valdymo sistemoje. Beje, ir pats Klaipėdos uosto valdymo modelis kitų Baltijos uostų kontekste taip pat netipiškas, o tai irgi iškalbinga aplinkybė, neleidžianti vertinti tokių samprotavimų kaip neturinčių realaus pagrindo. Teritorijų planavimo, infrastruktūros plėtros, kiti tarpžinybiniai procesai būtų sklandesni, jei Klaipėdos uostas, atstovaujamas valstybės įmonės, ir Klaipėdos miestas, atstovaujamas savivaldybės administracijos, turėtų glaudesnių ryšių ir įtakos vienas kitam priemonių. Strateginio valstybės objekto ir derinančios institucijos jėgų santykį turėtų keisti kitoks. Tačiau panašu, kad visuotinis požiūris į tai keičiasi – gvildenant šią temą Klaipėdos pramonininkų asociacijos surengtoje diskusijoje susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pažadėjo įvertinti situaciją ir ieškoti būdų deleguoti Klaipėdos savivaldybės atstovą arba atstovus į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybą.

Informacija

Rubrikos "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai" tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu merui@kl.lt arba juos galite užduoti paskambinę telefonu (8 46) 397 728. Klausimų sulaukiama gerokai daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio „Klaipėda“ pirmadienio numeryje rubrika pasirodo kas dvi savaites.