Lietuvos jūrų muziejuje specialistai gelbsti dviejų šį pavasarį rastų ruonių našlaičių gyvybes. Vienas čia pateko prieš pat Velykas, kitas – Verbų sekmadienį.
Pastarasis jau antra savaitė muziejuje slaugomas ruoniukas pagaliau pradėjo rodyti gyvybingumą.
Jį žmonės Verbų sekmadienį pastebėjo ties gelbėjimo stotimi Smiltynėje.
Muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakojo, kad jį radę žmonės prašė pavadinti mažylę Verba.
Ruoniukė buvo netekusi daug skysčių, svėrė 13 kilogramų. Nors ji slaugoma ir prižiūrima muziejuje jau dešimt dienų, tačiau niekaip nesiseka šio gyvūno pastatyti ant kojų. Nors jis ir gydomas antibiotikais, tačiau dar yra silpnas. Visgi ruoniukė jau pradeda rodyti gyvybingumo ženklus – pati prašo maisto, atsirado čiulpimo refleksas, sveikos agresijos.
Prieš pat Velykas, Didįjį penktadienį, muziejų pasiekė dar vienas našlaitėlis – Kuršių nerijos nacionalinio parko girininkai atgabeno jį iš Nidos paplūdimio. Gelbėtojų garbei ruoniukas gavo Girinuko vardą.
Girinukas žymiai guvesnis už savo likimo draugę: normalizavus jo skysčių balansą, iš karto pradėjo valgyti ir auginti svorį, nors patekęs į muziejų svėrė vos 12 kilogramų.
Pasak A.Grušo, abu mažyliai yra maždaug trijų savaičių amžiaus, dar tik metantys baltus pūkuotus kailinukus. Tokiais šiltais kailinukais jie būna pasipuošę iki trijų savaičių. Paprastai per tą laiką, jeigu mažyliai auga su mamomis, gyvūnėliai virsta tikrais rubuiliais: jų svoris patrigubėja. Riebalų sluoksnis gelbsti ruoniukus, kol jie išmoksta patys savarankiškai maitintis.
Muziejuje priglaustiems rastinukams yra lemtinga pirmoji savaitė – per ją paaiškėja, ar gyvūnėlį pavyks išgelbėti, ar ne.
Muziejaus biologai yra tikri, kad abu ruoniukai gimė Rygos įlankoje ir likę be mamų priežiūros per parą bangų buvo atnešti į mūsų pajūrį.
Kiekvieną pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai priglobia ir slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus. Tokiems ruoniukams muziejus antraisiais namais tampa jau 22 metus.
Atvežami gyvūnėliai dažnai būna leisgyviai, o pagiję ir sustiprėję jie paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.
Improvizuotoje laboratorijoje, įrengtoje šalia darbuotojų kabinetų, jau buvo išslaugyti 25 ruoniukai. Biologai pasikeisdami jais rūpinasi ištisą parą.
Jau keleri metai Aplinkos ministerija padeda muziejui globoti pamestinukus. Šiemet yra skirta iki 25 tūkst. litų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.
– Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys, – sakė O.Žalienė. – Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį.
Mokslininkai teigia, kad keičiantis Baltijos jūros ekologinei situacijai vis daugiau Baltijos pilkųjų ruonių pastebima pietinėje, Lietuvos pakrantėje. Juos čia traukia iš šiaurinės dalies atplaukusių žuvų tuntai.
Naujausi komentarai