Knygos sudarytojas istorikas Daumantas Kiulkys sako, kad tarpukariu Lietuva siekė kurti laivyną, todėl reikėjo ne tik laivų, bet ir profesionalių jūrininkų. Kadangi studijuoti Lietuvoje nebuvo galimybių, būsimi kapitonai mokėsi užsienyje, praktiką atlikdami didžiuosiuose G. Eriksono burlaiviuose.

„Vienas jų – Vytautas Eduardas Bagdanavičius, 1937 m. šešiolikmetis įsilaipinęs į didžiausią pasaulio burlaivį „Moshulu“, – pasakojo istorikas. – Per dvejus metus jis dukart apiplaukė pasaulį, nuotykius fiksuodamas dienoraštyje ir fotografijose. Šiame leidinyje pirmą kartą publikuojamas visas jo 1937–1938 m. dienoraštis, praktikos nuotraukos, taip pat laiškai, spaudos straipsniai bei antrojo reiso aprašymas pagal britų keliautojo E. Newbio knygas.“

Prasidėjus karui, V. Bagdanavičius persikėlė į Švediją ir 1940 m. baigė Karališkąją jūrininkų mokyklą ir įgijo artimojo plaukiojimo laivavedžio teises. 1941 m. plaukiojo su Lietuvos garlaiviu „Šiauliai“. Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, „Šiauliai“ iš Rygos plukdė žmones į Leningradą. Laivas buvo apšaudytas iš lėktuvo ir pradėjo skęsti. Įgula evakuota ir kitu garlaiviu pasiekė Leningradą, ten V. Bagdanavičius buvo suimtas. Vytautas pateko į kalėjimą, iš kurio nebegrįžo.

Prof. dr. Vyganto Vareikio teigimu, skirtingai nuo kitų Baltijos jūros kaimynų, turinčių gilias jūreivystės tradicijas, lietuviškos marinistinės literatūros bei mokslinių studijų, atsiminimų daug neturime.

„Todėl kiekvienas naujai atrastas lietuviškas tekstas, susijęs su plaukiojimu jūromis, yra vertingas, – sakė V. Vareikis. – Rusijos kalėjimuose karo metais prapuolęs buriuotojas, jūrininkas ir diplomuotas laivavedys V. Bagdanavičius atliko įspūdingą praktiką viename didžiausių burlaivių, tad jo dienoraštis ir kiti dokumentai yra vertingas šaltinis, padedantis pažinti to meto jūrininkų kasdieninę buitį, darbą ir pramogas plaukiojant po pasaulio vandenynus.“

Istorinės V. Bagdanavičiaus nuotr.

V. Bagdanavičiaus dienoraštis parašytas labai nuoširdžiai ir paprastu, bet vaizdingu stiliumi. Jame atsispindi rūsti jūrininko kasdienybė, sunkus darbas, švelniu humoru nuspalvintos pramogų ar švenčių akimirkos. Jaunystės optimizmas ir meilė jūros stichijai – ryškiausia žymė, keliaujanti per visus knygos puslapius. 

Štai kaip atrodė jūreivių krikštynos kertant ekvatorių: „Pagaliau po didelio vargo Neptūno sargyba ištempia iš sandėliuko jauniausią – Kurtą Borenių. Jį siunčia prie gydytojo, kuris atidžiai apžiūri ir liepia nusirengti, paskui pabarbena į šoną plaktuku, pasiklauso ir duoda „vaistų“ – raudonos masės, padarytos iš kreidos, pokosto, pipirų ir raudonų dažų. Vyrukas visai nenori valgyti, bet sargyba prievarta įgrūda porą šaukštų į burną, o kad „skaniau“ būtų, pripila kažkokio gėralo, kuris vartojamas viduriams laisvinti.“

Leidinys gausiai iliustruotas paties V. Bagdanavičiaus nuotraukomis, nes jis visą laiką, dirbdamas laive, fotografavo.

Dokumentinis liudijimas leidžia dar ryškiau įsivaizduoti į istorijos šešėlį pasitraukusius didžiuosius krovininius burinius laivus ir priartinti.

Knygos viršelis

Spalio 4 d. 11 val. kviečiame į šio leidinio pristatymą Klaipėdos knygų mugėje!

Knygą „Hofe“ pristatys žurnalistė, gidė Kristina Sadauskienė ir Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas, vyr. muziejaus rinkinių kuratorius Romualdas Adomavičius.