BALTIJOS JŪROS ŽVEJYBOJE – NAUJOS TVARKOS

Verslinė žvejyba tiek Baltijos jūroje, tiek jos priekrantėje, o ypač vidaus vandenyse, yra ta sritis, kuri patiria didžiausią sukrėtimą dėl nuolat valdžios diegiamų suvaržymų.

Verslinės žvejybos ribojimai

Vidaus vandenyse revoliucinius suvaržymus žvejams įvedė Aplinkos ministerija. Nuo verslininkų žvejybos tinklų ir gaudyklių išlaisvintos Lietuvos upės ir ežerai. Išimtys paliktos Kuršių mariose, bet ir čia apriboti žvejybos įrankiai, jų akių dydžiai ir panašiai.

2023 m. duomenimis, Kuršių mariose verslinę žvejybą vykdė 46 įmonės.

Numatyta, kad valstybė iš žvejybos verslininkų supirkinės jų turimas kvotas ir taip Kuršių mariose uždarinės žvejybos verslus. Kol kas neaišku, kokie bus jų veiklos naikinimo tempai. Verslinė žvejyba turi apribojimo ribą iki 2026 m., po kurios bus galima gaudyti tik stintas. Kol kas nėra didesnio aiškumo, kaip bus su kitų žuvų žvejyba Kuršių mariose.

Dalis žvejų viliasi, kad po šių metų rudens rinkimų į Seimą ateis protingesnė valdžia ir žvejybos verslo naikinimas bus sustabdytas.

Siūlymai uždrausti verslinę žvejybą Seime buvo teikiami net nuo 2021 m. Tai sukėlė didelių diskusijų bangas, kai kur žvejams, ypač gyvenantiems prie Kuršių marių, pavyko įrodyti, kad visiškai uždrausti verslinę žvejybą, ypač Kuršių mariose, būtų neprotinga, nes tai pakenktų Lietuvos tautiniam paveldui.

Tvarka: kiekvienas pakeitimas ir sugriežtinimas Žuvininkystės tarnybai suteikia daugiau darbo. / Žuvininkystės tarnybos nuotr.

Kaimynai veikia sėkmingiau

Įvairūs pokyčiai dėl žvejybos vykdomi ir Baltijos jūros priekrantėje, taip pat ir atviroje jūroje.

Čia įtakos turi ir Europos Sąjunga, kuri kasmet reguliuoja žvejybos kvotų arba galimybių dydžius. Jie Baltijos jūroje yra nuolat mažinami.

Didžiuliu smūgiu rytinės Baltijos šalių žvejams – lenkams, lietuviams, latviams ir estams – tapo tai, kad nuo 2019 m. uždrausta menkių žvejyba, išskyrus jų priegaudą, kai jos patenka į kitų žuvų statomus tinklus.

Iš esmės ir Baltijos jūroje žvejyba natūraliai nyksta, nes dalis žvejų verslo dėl sumažintų galimybių nebeišsilaiko. Iš to Lietuvos žvejybos verslo, koks buvo Baltijos jūroje, pavyzdžiui, 2010 m., likę gal 40–50 proc.

Dalį lietuviško žvejybos verslo kartu su kvotomis perpirko Latvijos ir Estijos žvejai. Ir latviai, ir estai, iš kad ir gerokai sumenkusių žvejybos galimybių, sugeba išpešti daugiau naudos.

Neįtikėtina, tačiau, pavyzdžiui, Latvijoje, o konkrečiau Liepojoje, prie šio uosto švyturio, šalia buvusios šio uosto kapitono valdybos, netgi statomas naujas konservų gamybos fabrikas iš žuvų, sugaunamų Baltijos jūroje.

Latviai, veikiausiai ir estai, sugeba geriau pasinaudoti ta parama, kurią žvejybos verslui vystyti ir žuvininkystės verslui skatinti Baltijos jūros šalys gauna iš ES.

Baltijos jūros ir priekrantės žvejams bus privaloma pildyti Paukščių, žinduolių ir roplių priegaudos žurnalus.

Laivų kapitonai bus tarsi gamtininkai

Kol latviai Liepojoje statosi naują Baltijos jūros žuvų apdorojimo cechą, Lietuvos valdžia toliau konstruoja naujus apribojimus žvejams.

Netrukus turi pasirodyti nauja Žemės ūkio ministerijos patvirtinta tvarka „Dėl verslinės žvejybos jūrų vandenyse“ taisyklių pakeitimų. Griežtinama ir konkretinama tvarka dėl žvejybos laivų žurnalų pildymo.

Priekrantės žvejams rekomenduojama pildyti elektroninius laivų žurnalus, nors dar leidžiama ir popierinius, tik šie du kartus per mėnesį turės būti pateikiami tikrinti Žuvininkystės tarnybai.

Nauja yra ir tai, kad Baltijos jūros ir priekrantės žvejams bus privaloma pildyti Paukščių, žinduolių ir roplių priegaudos žurnalus. Turės būti nurodyta, kokią žalą žvejybos verslui padarė paukščiai, ruoniai, jūrų kiaulės ir kiti gyvūnai. Taip pat nurodyta įrašyti duomenis ir tuo atveju, jei jie žalos nepadarė, bet buvo pastebėti besisukinėjantys aplink tinklus.

Iš esmės Baltijos jūros žvejybos laivų kapitonai tampa tarsi gamtininkai, kurie privalės atskirti ir fiksuoti jūros gyvūnus.

Ypatinga išimtis numatyta dėl jūrų kiaulių. Jas pamatę žvejybos laivų kapitonai privalės iš karto paskambinti Žuvininkystės tarnybos specialistams, kad šie žinią apie jūrų kiaules išplatintų kitų ES šalių Žuvininkystės tarnyboms.

Žvejai privalės nurodyti ir tai, ar tinklų apsaugai nuo jūros gyvūnų, paukščių naudoja kokias nors apsaugos priemones.

Dar viena naujovė numatoma didesniems nei 17 m ilgio Baltijos žvejybos laivams. Juose nuo 2024 m. balandžio 15 d. turės būti klasifikacinių bendrovių patvirtinti žuvų laikymo patalpų planai, kuriuos turės patvirtinti ir Žuvininkystės tarnybų tikrintojai. Taip siekiama sugriežtinti sugautų žuvų gabenimo tvarką, kad žuvys kranto nepasiektų jau nemaloniai kvepėdamos.