Netektis Klaipėdos universiteto bendruomenėje: mirė Jonas Bukantis (Atnaujinta)

„Liaukitės kalbėti Debreceno gatvės tarme“, – studentus mokydamas taisyklingos lietuvių kalbos, per paskaitas neretai šmaikštaudavo docentas dr. J. Bukantis.

In memoriam feisbuke savo paskyroje J. Bukančio kolegė profesorė Dalia Kiseliūnaitė pabrėžė, jog universiteto studentams labai pasisekė, kai prie lituanistų būrio prisijungė šis savo dalyką puikiai išmanantis ir jį mylintis dėstytojas.

„Jo paskaitos būdavo tvirtai teoriškai suręstos, nestokojo puikių pavyzdžių, šmaikščių komentarų ir lengvos šypsenos. Bene įspūdingiausias laikas, praleistas su J. Bukančiu – dialektologijos ir folkloro išvykos į kaimus. Studentai mokėsi iš savo vadovo prakalbinti net pačius kukliausius žmones, pelnyti jų pagarbą ir kruopščiai surinkti mokslinę medžiagą. Universiteto folkloro archyve sukaupta daugybė valandų garso įrašų, kurie dabar yra neįkainojamos vertės ir atsirado šio išmintingo ir pareigingo kolegos dėka“, – rašė D. Kiseliūnaitė.

KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Rimantas Balsys neslėpė, jog J. Bukančio netektis didelis praradimas akademinei bendruomenei.

„Tai yra vienas tų nedaugelio žmonių, kuris buvo prie KU kūrimo ištakų. Jis buvo aktyvus universiteto steigimo šalininkas ir pirmasis Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Jis turėjo labai subtilų, labai taiklų humoro jausmą. Pamenu švelnią šypseną, o tada taisyklinga lietuvių kalba taikydavo į patį dešimtuką. Turėjo tokią Dievo dovaną“, – kalbėjo R. Balsys.

J. Bukantis gimė 1948 m. gegužės 29 d. Kelmės rajone, Kupšelių kaime.

Nuo vaikystės jį traukė fizika ir technika, tačiau pasirinko filologijos studijas Vilniaus universitete.

J. Bukantis buvo profesoriaus Alekso Girdenio fonologijos mokyklos auklėtinis, savo pomėgius derinęs eksperimentinėje fonetikoje, kuri suteikė galimybę lietuvių kalbos garsų grožį tyrinėti prietaisais, fizikiniais matavimais ir matematiniais skaičiavimais.

D. Kiseliūnaitė pridūrė, jog Klaipėdos akademinei bendruomenei labai trūks J. Bukančio, jo patarimo, šypsenos po Joniniu vainiku, buvimo šalia ir kartu.