Panika įstrigus lifte: psichologė įvardijo, ko nereikėtų daryti | KaunoDiena.lt

PANIKA ĮSTRIGUS LIFTE: PSICHOLOGĖ ĮVARDIJO, KO NEREIKĖTŲ DARYTI

Vasarą uostamiestyje padaugėja atvejų, kai žmonės įstringa liftuose. Dažniausiai į tokias situacijas patenka paaugliai, kurie šokinėdami lifto kabinoje jį sustabdo. Kadangi kartais pagalbos tenka laukti ilgiau negu valandą, kyla panikos atakos ar kitų netikėtų negalavimų.

Iškvietimų padaugėjo

Vienos iš trijų Klaipėdoje liftus prižiūrinčių bendrovių „Liftai EU“ direktorius Raimondas Beglecovas teigė, kad iš viso Klaipėdoje yra 948 liftai, iš jų apie 150 prižiūri ši bendrovė.

„Dabar užstrigimų padaugėjo, nes vaikams prasidėjo atostogos. Neseniai paaugliai šokinėjo lifto kabinoje, tada suveikė lifto stabdžiai ir jį pagavo „gaudyklė“, – pasakojo pašnekovas.

Pagal panašius iškvietimus, anot jo, tenka važiuoti bent kartą per savaitę.

„Yra įdiegtas ryšys su mūsų skambučių centru, kabinoje paspaudus mygtuką galima išsikviesti pagalbą. Bet dažniausiai surenka 112, ir viskas. Tada ugniagesiai paskambina mums, mes atvažiuojame ir išlaisviname. Procedūra trunka apie 20–30 minučių. Tokie sutartiniai įsipareigojimai, per valandą privalome išlaisvinti. Jeigu ilgiau užtruksime, klientai pradės skųstis“, – sakė R. Beglecovas.

Laukė dvi paras

Tačiau klaipėdietė Jolanta pasakojo, kad jos garbaus amžiaus pažįstama daugiabučio namo lifte esą buvo užstrigusi dvi valandas.

Moteris ne tik su savimi neturėjo akinių, kurie būtų galėję padėti iškviesti pagalbą telefonu, bet ir nebuvo su savimi pasiėmusi vaistų nuo astmos.

„Kai atvyko pagalba, mano draugė buvo net pamėlynavusi. Kaip ji išsikvietė pagalbą? Skambino pirmu telefone pasitaikiusiu numeriu. Iš viso lifte ji laukė maždaug dvi valandas. Viskas gerai baigėsi, tačiau tai parodė, kad tikrai ne visos tarnybos pagal iškvietimus reaguoja greitai“, – tikino Jolanta.

R. Beglecovas pasakojo, kad pavienių panašių atvejų būta.

„Prieš dešimt metų Vilniuje turėjome atvejį, kai senukas lifte prasėdėjo dvi paras, jis atsisėdo ir laukė, kol kas nors atvažiuos. Tačiau dažniausiai, jei užstringa liftas, visi skambina arba net kaimynai iškviečia, kai pamato, kad liftas neveikia. Daugiabutyje juk srautas žmonių, nėra, kad niekas nevaikšto visą dieną“, – teigė R. Beglecovas.

Pirmas žingsnis – orientuotis ne į savo vidinę būseną.

Jis taip pat pridūrė, kad prieš mėnesį Klaipėdoje taip pat buvo įstrigęs paauglys, esą iš išgąsčio arba veikiausiai specialiai šokinėjęs kabinoje.

Remonto kaina – tūkstančiai

Anot R. Beglecovo, Klaipėdoje dar nėra neleistinų naudoti liftų. Kiekvienas liftas kasmet yra tikrinamas.

„Ateina inspektorius, patikrina visus būtiniausius saugos mazgus. Jeigu mato, kad liftas netinkamas naudoti, jis jį išjungia ir uždraudžia naudoti, kol pašalinsime gedimą“, – sakė pašnekovas.

Esant būtinybei, liftai remontuojami. Jų remontas gali kainuoti iki 2 tūkst. eurų.

Tačiau visiškai naujo lifto įrengimas daugiabutyje būtų kur kas brangesnis – apie 60–70 tūkst. eurų.

Baimės: kiekviename lifte yra mygtukas, kurį iškvietus atvyksta pagalba, tačiau kartais jos reikia ilgai palaukti. Regimanto Zakšensko nuotr.

Dažniausia sako, kad dūsta

Klaipėdos universiteto ligoninės klinikinė psichologė Asta Libikienė nurodė, ką pirmiausia daryti, norint padėti sau įstrigus lifte.

„Pirmas žingsnis – orientuotis ne į savo vidinę būseną. Reikia labai aiškiai žinoti taisykles, ką daryti ir ko nedaryti. Lifte ieškoti, kur yra aliarmo mygtukas, ir jį paspausti. Kitas žingsnis – skambinti nurodytu telefono numeriu, jis yra kiekviename lifte. Paskambinus avarinei tarnybai tiksliai pasakyti adresą, laiptinę, durų kodą. Jeigu iš nerimo sunku suformuluoti adresą, dispečerinė paprašys lifto numerio, esančio ant lipduko“, – žingsnius vardijo A. Libikienė.

Klinikinė psichologė taip pat įvardijo, ko nereikėtų daryti.

„Neeikvoti jėgų laužant lifto duris, bandant iš kabinos išsigauti. Skambutis jau padarytas, mygtukas nuspaustas, pagalba pakeliui. Dažnai žmonės užstrigę lifte sako, kad dūsta, jaučiasi prastai. Čia tiesiog stresinė situacija. Niekas nesame tam nei pasiruošę, nei laukiame, kad tai nutiktų, bet taip nutinka“, – sakė A. Libikienė.

Kyla mirties baimė

Pagrindiniai baimės šaltiniai, pasak jos, paprastai būna trys – kad neužteks oro, kad liftas nukris ir, nutrūkus elektros tiekimui, žmogus atsidurs aklinoje tamsoje.

Visa tai susiję ir su mirties baime.

Tačiau kiekvienu atveju yra paaiškinimas – lifto kabinos ventiliuojamos, tad oro nepritrūks, be to, kiekvieną lifto kabiną laiko keletas plieninių lynų, kurių vienam nutrūkus, kabiną išlaikys kiti, o ir atsidūrus aklinoje tamsoje pagalbos mygtukai vis tiek švies.

Padėti tokiais atvejais gali ir išmanusis telefonas – tiek pasišviečiant, tiek pasiskambinus į pagalbos linijas, kurios padėtų išlaukti, kol atvyks specialistai.

„Tikrai padeda kvėpavimo technikos, kurios skirtos aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą. Kvėpavimo pratimai sulėtina smegenų elektrinio aktyvumo bangas, atpalaiduoja raumenis, pagerina smegenų aprūpinimą deguonimi, sumažina kraujospūdį ir kartu padeda stabilizuoti emocijas“, – priminė A. Libikienė.

GALERIJA

  • Baimės: kiekviename lifte yra mygtukas, kurį iškvietus atvyksta pagalba, tačiau kartais jos reikia ilgai palaukti.
Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Anonimas

NEREIKIA. GADINTI ORO

...

Turiu klaustofobiją ir nejaukiai jaučiuosi net neįstrigusiame.

Anonimas

Nekelkit panikos. Visad greitai susisiekia ir dažniausiai užtenka dar kartą paspausti mygtuką ir vėl važiuoja. 35metus name važinėju ir džiaugiuosi, kad yra liftas.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS