Kalendoriuje – dar tik pavasaris, tačiau ultravioletiniai spinduliai jau pavojingi. Gydytojai primena besidžiaugiant šiluma nepamiršti saugotis saulės. Ir ne tik pajūryje.

Padeda drabužiai

„Saulė vienoda visur. Tik tiek, kad paplūdimyje mes nusirengiame ir atidengiame daugiau nuogo kūno. Bet saugotis reikia vienodai ir pliaže, ir vaikštant po parką“, – tikino Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė, Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė.

Einant į lauką vertėtų atvirą odą teptis kremu nuo saulės. Tačiau svarbios ir kitos apsaugos priemonės.

„Akis saugo akiniai, turintys ultravioletinių spindulių filtrą. Puikiai padeda kepurė plačiais kraštais. Šešėlis taip pat saugo“, – vardijo J.Česienė.

Norint išvengti nudegimo, verta atkreipti dėmesį ir į aprangą.

„Dažnai skalbiant medvilninius marškinėlius, audinys susivelia ir geriau apsaugo nuo saulės. Džinsai taip pat visiškai apsaugo. O nertinis audinys, pavyzdžiui, pėdkelnės, nesuteikia jokios apsaugos“, – teigė gydytoja.

Padėti gali ir šiuolaikinės audinių technologijos.

„Vaikams dabar madinga pirkti rūbus iš specialaus audinio, apsaugančio nuo ultravioletinių spindulių. Specialus siūlas kažkiek jų atspindi ar nepraleidžia, kaip ir kremai“, – paaiškino J.Česienė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pavojus nevienodas

Kiek dėmesio skirti apsaugai, priklauso ir nuo amžiaus. Saulė pavojingiausia patiems mažiausiesiems.

„Vaikų iki 2 metų saulėje visai neturėtume deginti. Mažylio odos struktūra tokia, kad ji pati dar negali apsiginti. Todėl rizika nudegti ir išsivystyti odos vėžiui jiems labai didelė“, – sakė J.Česienė.

Kaitroje užsibūti nederėtų ir vyresniems, ypač – iki pilnametystės. Saulė turi vadinamąjį akumuliacinį poveikį. Tai reiškia, kad spindulių žala odai per laiką kaupiasi didindama riziką susirgti vėžinėmis ligomis.

„Iki 18 metų surinkti saulės spinduliai sudaro apie 50 proc. viso gyvenimo akumuliacinės ultravioletinių spindulių dozės“, – paaiškino gydytoja.

Rizika didesnė ir šviesios odos, šviesių akių, daug strazdanų turintiems žmonėms. Taip pat tiems, kurie ne įdega, o nusvyla.

Dar viena rizikos grupė – ligos istorijoje jau turėjusieji odos vėžį arba jų giminės.

Venkite nudegti

Tačiau saulės saugotis vertėtų visiems.

„Dėl odos vėžio, dėl melanomos, kuri nebūtinai aptinkama tik odoje – pavyzdžiui, akių melanoma. Bet kokiu atveju viskas susiveda į vėžį. Kiekvienas nudegimas mažais žingsneliais keliauja odos mutacijų link. Nežinia, kaip bet kuri mutacija baigsis. Galbūt iš jos pradės vystytis piktybinis darinys. Nudegimas – ne itin geras scenarijus“, – teigė J.Česienė.

Jei apsauga vis dėlto susirūpinote per vėlai, specialistai pataria nudegimus gydyti taip pat kaip uždegimą.

„Pulti pas gydytoją ieškoti odos vėžio tikrai nereikia. Geriausia pasistengti nuraminti odą. Vėsinti, naudoti drėkinamuosius, atkuriamuosius  kremus“, – patarė Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja.

Gydytoja sakė, kad vengiant saulės perlenkti lazdos nereikėtų.

„Negalime vienareikšmiškai pasakyti, kad saulė kenkia, būkite visi namuose. Ypač kovidiniu laikotarpiu kaip tik raginčiau eiti į saulę. Esame šiauriečiai, o saulėje pagerėja nuotaika. Mums reikia šviesos, šilumos, vitamino D. Bet viską reikia daryti protingai ir su apsauga“, – paaiškino J.Česienė.

Delsia kreiptis

Šiemet Klaipėdos gydymo įstaigų nuo saulės nukentėję pacientai dar neapgulė. Tačiau pandemija kelia naujų iššūkių.

„Pavojaus varpais turėtume skambinti dėl to, kad žmonės ilgai nesikreipia. Ne tik dėl savo kaltės, bet ir dėl susiklosčiusios situacijos. Susiduriame su pacientais, kurie metus laiko negalėjo patekti ar nesikreipė. Turime labiau nei įprasta progresavusių melanomų, aktininių keratozių, bazaliomų“, – kalbėjo J.Česienė.

Aktininė keratozė ir bazalioma yra odos susirgimai, kuriuos sukelia ultravioletiniai spinduliai.

„Patekti pas specialistus dabar tikrai gana sudėtinga, bet pasistengus įmanoma. Nereikėtų vien tik dejuoti ir nieko nedaryti“, – teigė gydytoja.