PILIAVIETĖS BOKŠTO STATYBOS KELS GRĖSMĘ?

Paveldosaugininkai turi pastabų dėl piliavietėje planuojamo pilies bokšto statybų. Šio projekto derinti neskubama, nes esą būsimų polių įtvirtinimas gali paveikti kitų greta stovinčių pastatų stabilumą.

Didžiojo pilies bokšto, kuris galėtų tapti senamiesčio akcentu, atkūrimas stringa dar pradinėje stadijoje.

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys patvirtino, kad iš Klaipėdos kultūros paveldo departamento sulaukta kelių pastabų.

Iš esmės paveldosaugininkai nenori derinti projekto.

Techninis pilies bokšto atstatymo projektas instituciniam derinimui buvo pateiktas trečią kartą.

Ir vėl gautos pastabos iš tos pačios vienintelės institucijos – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio, kuriam nuo pernai vadovauja buvęs ilgametis savivaldybės darbuotojas Almantas Mureika.

Ir vėl gautos pastabos iš tos pačios vienintelės institucijos – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio.

Anot pateiktų pastabų, statant pilies bokštą, planuojami kalti mikropoliai neabejotinai turės įtakos autentiškiems piliavietės pamatams, bus neišvengta poveikio kontraforsui, esą, gręžiant polius, nebus užtikrintas ir kitų greta esančių statinių pamatų stabilumas.

Klaipėdos piliavietės atkūrimas prie Dangės upės žiočių yra sena siekiamybė.

Pilis buvo unikalios žvaigždės formos. Tokios pilys buvo statomos Šiaurės Europoje.

Pati piliavietė yra pripažinta nacionalinės svarbos objektu.

Jau yra atkurta piliavietės rytinė ir šiaurinė kurtinos.

Maždaug 47 m aukščio bokštas taptų istorinės pilies akcentu.

Klaipėdos miesto savivaldybė prieš kelerius metus pranešė apie pasirašytą sutartį su bendrove „Uostamiesčio projektas“ dėl didžiojo pilies bokšto atkūrimo techninio projekto parengimo.

Numatyta, kad bokšte būtų galima rengti įvairias parodas, virtualius renginius.

Suskaičiuota, kad atkurti bokštą atsieitų apie 1,5 mln. eurų.

Įgyvendinti projektą numatoma 2022–2023 m.