Piratų pagrobti jūrininkai išsaugos atlyginimą | KaunoDiena.lt

PIRATŲ PAGROBTI JŪRININKAI IŠSAUGOS ATLYGINIMĄ

Lietuvoje keičiamos įstatymų nuostatos, kurios suteiks daugiau privilegijų jūrininkams.

Pinigai iš nelaisvės

Bene svarbiausia Lietuvos prekybinės laivybos įstatyme keičiama nuostata yra susijusi su piratavimu ir ginkluotu laivų plėšimu. Šis reiškinys tarptautinėje laivyboje yra gana dažnas, nors Lietuvos jūrininkai su tuo susiduria rečiau.

Atvejų, kai Lietuvos jūrininkai pakliuvo į piratų rankas, yra buvę. Jų gali būti ir ateityje, nes dalis Lietuvos laivų lankosi rizikingose zonose Afrikoje ir Azijoje.

Lietuvos prekybos laivyno įstatymo nuostatos dėl piratavimo keičiamos atsižvelgus į Tarptautinės darbo organizacijos garantijas jūrininkams. Jos įtvirtintos ir Tarptautinėje konvencijoje dėl darbo jūrų laivyboje.

Priimta nuostata, kad dėl piratavimo ar ginkluoto laivo apiplėšimo į nelaisvę paimtiems jūrininkams visą buvimo joje laikotarpį ir sugrąžinimą į namus išsaugomas atlyginimas ir garantuojama kitų išmokų apsauga netgi ir už tą laikotarpį, kai pasibaigė darbo sutarties galiojimo laikotarpis.

Jei jūrininkas nelaisvėje miršta, atlyginimo garantija apima visą laikotarpį iki jo mirties.

Taip pat priimta nuostata, kad nelaisvėje esančio jūrininko atlyginimas gali būti pervestas kitam prieš tai kapitonui nurodytam asmeniui.

Reisas iki vienų metų

Dabartinėmis sąlygomis, kai pasaulyje siaučia koronavirusas, ypač svarbi nuostata yra jūrininkams laiku pasikeisti laivuose.

Įprastai jūrininkų sugrąžinimo į namus sąlygos yra numatomos jų darbo sutartyse. Tačiau įstatymu įteisinami išimtiniai atvejai, kurie turi būti atliekami laivų savininkų ar valdytojų lėšomis.

Lietuvos prekybinės laivybos įstatyme įteisinama nuostata, kad ilgiausias tarnybos laikas laive negali būti daugiau nei 12 mėnesių nuo jūrininko reiso pradžios. Suėjus šiam terminui jūrininkas laivo savininko lėšomis turi būti nedelsiant sugrąžintas namo.

Įtraukiama nuostata, jog laivo savininkui draudžiama reikalauti ar kitaip išskaičiuoti pinigus iš jūrininko už jo sugrąžinimą į namus.

Nurodyti ir kiti privalomi jūrininkų repatriacijos už savininko lėšas atvejai. Susirgus jūrininkui, atsiradus laivo savininko nemokumui, pakeitus laivo registraciją, pardavus jį, plaukiant laivui į rizikos zonas, kur jūrininkas nesutinka plaukti, laivo avarijos atveju jūrininkai turi būti grąžinami namo laivo savininko lėšomis.

Atsakomybė už jūrininko turtą

Atsiras ir naujos nuostatos dėl sergančių jūrininkų išlaipinimo į krantą. Sergantis jūrininkas galės būti išlaipinamas tik tame uoste, kuris galės suteikti sveikatos priežiūros paslaugas arba yra galimybė jūrininkui grįžti namo, kai jis dėl sveikatos būklės gali keliauti.

Lietuvos prekybinės laivybos įstatymas bus papildytas ir nauja nuostata, kad laivo valdytojas privalės apsaugoti laive susirgusio, sužaloto, mirusio ar žuvusio jūrininko turtą ir grąžinti jį jūrininkui, o jo mirties atveju – jo artimiesiems.

Jei jūrininkui priklausantis turtas laive sudegs, bus sugadintas ar pavogtas, laivo savininkas privalės jam sumokėti piniginę kompensaciją. Lietuvos prekybinės laivybos įstatyme atsiras ir dar viena nauja nuostata, kad, prieš pasirašant jūrininkui darbo sutartis, laivo savininkas privalės jam pateikti sutartį, kad galėtų pasikonsultuoti ir laisvai priimti sprendimą.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Anonimas

Kokie dar 12 menesiu? Maksimum turetu buti 6 menesiai.

Nustebęs

Ar Lietuvoje dar yra laivynas?

Lietuvos

prekybos laivinas ?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS