Lygiuosis į Latvijos uostus

Neseniai pakoreguotas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas iš esmės keičiantis laisvojo uosto statusą. Laisvojo uosto zonose be jokių muitų bus galima apdoroti laivais atsivežtas prekes ir vėl jas išgabenti laivais be jokių muitų. Muitai atsiras tik įvežant prekes iš uosto į Lietuvos teritoriją.

Iki tol laisvojo uosto statuso kompanijos neprašė, nes išgirdo, kad išgirdo, kad uoste nebus leista steigti papildomų veiklų taikant mokesčių lengvatas. Baimintasi, kad gamyba persikels į uostą.

Dabar tokių baimių neliko. Aplink Klaipėdą sėkmingai veikia laisvosios zonos su mokesčių lengvatomis. Tai kodėl to realiai nepritaikius ir Klaipėdos uoste?

Tikimasi, kad po šio įstatymo koregavimo laisvojo uosto statusas pradės veikti ir Klaipėdos uoste. Tokiu statusu yra naudojamasi kaimyniniuose Latvijos uostuose. Jie netgi prie uostų pavadinimų pabrėžia, kad tai yra laisvieji, o vadinasi verslui patrauklūs uostai.

Sąlygos supaprastės

Anksčiau norėdami įteisinti laisvojo uosto dalį, uosto žemės naudotojai privalėjo parengti projektą, aptverti norimą atskirti laisvojo uosto dalį tvoromis, įrengti kameras ir kitas apsaugos sistemas. Visa tai perdavę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir gavę leidimą iš muitininkų, jie galėjo tikėtis, kad bus leista naudotis laisvojo uosto privalumu.

Dabar dalies papildomų reikalavimų atsisakyta. Laisvosios uosto zonos gali būti steigiamos tiek atskiruose terminaluose, tiek atskiruose sklypuose. Svarbu, kad būtų pasirašyta Uosto naudotojo sutartis su Uosto direkcija dėl laisvojo uosto veiklos vykdymo.

Svarbu, kad laisvajame uoste būtų numatytos muitinės patikrinimo ir prekių įvežimo ir išvežimo vietos.

Na dar reikės surinkti nemažai papildomų dokumentų ir pateikti juos iš Lietuvos muitinės ir Uosto direkcijos sudarytai penkių asmenų komisijai. Ši komisija per 20 dienų išduos leidimą leisti steigti ar ne laisvojo uosto dalį.

Kontrolė išliks

Nurodyti labai aiškūs techniniai reikalavimai, kuriuos turės atitikti laisvojo uosto dalis.

Uosto naudotojas, kuris pageidaus vykdyti veiklą laisvajame uoste negalės turėti įsiskolinimų valstybės institucijoms, įskaitant ir Uosto direkciją. Privalės pateikti dvejų paskutiniųjų metų finansines ataskaitas, turėti galiojančią uosto žemės nuomos sutartį, sutartį su Muitine. Uosto naudotojas privalės pasirūpinti ir deklaracija apie tai kokias konkrečias veiklas vykdys laisvame uoste.

Dar labai svarbu, kad uosto naudotojas privalės tinkamai užtikrinti laisvojo uosto pagal perimetrą apsaugą. Tai nėra joks papildomas sunkumas, nes griežtą uosto apsaugą pagal ISPS saugumo kodą privaloma užtikrinti ir neturint viename ar kitame terminale laisvojo uosto statuso.

Kaip laikomasi laisvojo uosto statuso kontroliuos Uosto direkcija ir muitinė. Numatytas kontrolės periodiškumas, sankcijos tuo atveju jei nebus laikomasi reikalavimų.

Tikėtina, kad dėl ES reikalavimų su visais uosto naudotojais perrašant uosto žemės naudojimo sutartis, atsiras ir norinčiųjų veikti tam tikrose uosto teritorijose pagal laisvojo uosto statusą.