Dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą ne tik pasaulio valstybės, bet ir daugybė privačių verslų nutraukė prekybą rusiškomis ar baltarusiškomis prekėmis. Tačiau Lietuvoje internetu tebevyksta prekyba tokia produkcija. Į klausimą, kodėl tebeprekiauja rusiškais gaminiais, vienas tokio verslo atstovas žurnalistams tėškė arogantišką atsakymą – ragino paremti įmonę, o įsigytas prekes sudeginti.

Rašė pasiaiškinimus

Internete dėl prekybos maisto papildais, pagamintais Rusijoje, klausimų jau sulaukė įmonė "Farmace".

Dviejų jaunų vyrų įkurtos mažosios bendrijos valdomas tinklalapis kurį laiką buvo uždarytas. Verslininkai tikino, kad atnaujina jo veiklą ir papildo, keičia asortimentą.

Iš gyventojų sulaukę klausimų, kodėl teberemia šalį agresorę, prekiaudami jos produkcija, verslininkai viešai pateikė pirkėjams savo paaiškinimą.

"Gauname daugybę piktų žinučių. Kaip žinoma, mūsų asortimente yra dalis prekių, atvežtų iš Rusijos, todėl norime pranešti, kad esantį likutį sandėliuose išsiparduodame. Mūsų asortimentą taip pat sudaro bulgariškos, ukrainietiškos, kirgiziškos gamintojų prekės, kurios naudoja panašias į rusiškas raides. Prašome išlikti žmogiškais šiomis visiems sunkiomis dienomis", – feisbuke sureagavo prekybininkai, po pranešimu įdėdami Ukrainą remiančių viešųjų įstaigų nuorodas (kalba netaisyta – A.A.).

Sviestui neuždirbo

Telefonu kalbintas vienas šios įmonės savininkų tikino, kad prekyba internetu yra naujas vyrų verslas ir jie net nespėjo gauti nė menkiausio pelno.

"Nei sviestui, nei duonai kol kas iš to neuždirbome. Prekybą pradėjome visai neseniai, labai trumpai dirbome. Po to prasidėjo karas. Mes už tas prekes jau esame sumokėję", – neslėpė Justas Čekauskas.

Vaikinas pripažino, kad dėl Rusijoje pagamintų produktų prekybos internete buvo užpultas piktų komentatorių.

"Turėjome nedidelį kiekį tam tikros rūšies produktų. Pavyzdžiui, įmonės, kurios gamina kosmetiką ar papildus naudodami Altajuje surinktas žoleles, nėra kaltos dėl Vladimiro Putino vykdomos agresijos. Kai kurie produktai net labai paklausūs ir Lietuvoje, bet jų netrukus visiškai nebeliks. Atnaujinome interneto puslapį, ir po truputį šių produktų mažėja", – pasakojo vaikinas.

Jaunas verslininkas pripažino, kad nemaloniai jaučiasi, kai yra kalamas prie gėdos sienos dėl prekybos rusiškomis prekėmis.

Sulaukiu tokių žinučių, kad net baisu.

"Sulaukiu tokių žinučių, kad net baisu. Neprisistato žmonės, o iš karto puola tardyti, ar aš esu už Ukrainą. Nežinau, kokiu žmogumi reikia būti, kad kiltų mintis pateisinti šį karą. Aš pats rinkau labdarą ir siunčiau į Ukrainą", – sakė vaikinas.

Verslininkas tikino, kad rusiškų prekių jau  netrukus tarp jo parduodamų gaminių nebeliks.

Ragelio nekėlė

Tačiau kita įmonė, taip pat prekiaujanti rusiška produkcija, visiškai kitokiu tonu aiškino apie savo verslo motyvus.

Portale "sveik.eu" skelbiama, kad elektroninė prekyba vykdoma pagal Pauliaus Andriušio iš Kauno vardu registruotą individualios veiklos pažymėjimą.

Šiame portale galima rasti įvairiausių rusiškų ir baltarusiškų prekių.

Tačiau panašu, kad patiems verslininkams nepatogumo dėl to nekyla.

Dienraštis su įmonės savininku susisiekti telefonu negalėjo kelias dienas. Klausimai dėl publikacijos buvo siųsti elektroniniu paštu. Tačiau iš atsakymų tono galima suprasti, kad klausimai verslininkus įsiutino.

Pasirinkimas: portale "sveik.eu" galima rasti daugybę Rusijoje pagamintos produkcijos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Spragos – mokykloje?

Atsakymas pateiktas su gausybe rašybos ir gramatinių klaidų. Komandos "www.sveik.eu" atstovas viešam publikavimui skirtame laiške nesivargino valstybių pavadinimų rašyti didžiąja raide ar bent jau laikytis mokyklose dėstomo gramatikos pradžiamokslio – tarpų tarp žodžių rašybos.

Verslininkai jau pirmajame sakinyje pareiškė, kad žurnalistų klausimai yra šališki.

"Ar įsigijote produkcijos iš Rusijos ar Baltarusijos po vasario 24 dienos? Ne. Produkcijos pirkimai buvo nutraukti ir neplanuojami atnaujinti. Išsiparduodame produkciją, kurią pirkome iki karo pradžios. Ieškome alternatyvų iš kitų šalių", – rašoma verslininkų atsakyme.

Pardavimo svetainės atstovai patikino, esą prekybos rusiškomis prekėmis nežada nutraukti.

"Ar būtų žalos, jeigu nutrauktumėte prekybą prekėmis iš Rusijos? Žinoma, kadangi investavome visas santaupas į prekių pirkimą, nutraukta prekyba mums reikštų bankrotą, atleistus darbuotojus. Vykdydami veiklą mes mokame mokesčius, taip remiame valstybę, Lietuvos bei Ukrainos žmones. Produkcija įsigyta seniau, nei prasidėjo karas, ir nesijaučiame, kad finansuojame Rusijos veiksmus prieš Ukrainą", – aiškino verslininkai.

Siūlė pirkti ir deginti

Vis dėlto kauniečiai pareiškė, kad Ukrainą remia.

"Tikiu kad solidarizuotis galima ir nenaikinant savo šeimos, artimųjų, vaikų gerovės. Palaikome Ukrainą ir jos žmones, aukojame, vykstame į palaikymo akcijas, bet nematau prasmės naikinti daugiau, nei jau sunaikinta", – rašoma atsakyme.

Toliau kauniečiai verslininkai tėškė sunkiai paaiškinamą siūlymą – žurnalistams pirkti jų rusiškas prekes ir deginti.

"Ar galėtu mūsų dienraštis nupirkti jūsų produkcija ir padėti jums išvengti finansinio žlugimo,bei atbaidyti vampyrus užsiimančius "raganų medžiokle"? – tokį klausimą pats sau uždavė Kauno verslininkas (šioje citatoje kalba netaisyta – A.A.).

"Labai malonu, kad klausiate. Žinoma galite, pageidavus,atsiųsime sąskaitos numerį, galėsite įsigyti produkciją,išrašysime saskaitą,gavus apmokėjimą, prekes supakuosime ir išsiūsime jums į redakcija.Verta nepamiršti, kad už prekes sumokėsite mums,sumokėsite valstybej mokesčius,na o prekes rekomenduojame sudeginti", – parašė kauniečiai (kalba netaisyta – A.A.).

Aiškinsis: Seimo narys A.Matulas įsitikinęs, kad rusiškų maisto papildų prekybos klausimu turėtų atidžiau pasidomėti Sveikatos reikalų komitetas. LRS nuotr.

Veiklą yra oficialiai įregistravę

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Gintarė Vadeikienė paaiškino, kad maisto papildai priskiriami maisto produktų kategorijai.

"Tad prekybai, įskaitant ir prekybą nuotoliniu būdu, yra taikomi tie patys bendrieji maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai bei papildomai specialieji maisto papildams taikomi teisės aktų reikalavimai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neturi duomenų, kad būtų uždrausta vykdyti internetinę prekybą rusiškais produktais. Dėl prekybos rusiška produkcija sprendžia patys pardavėjai ir, žinoma, pirkėjai", – patikino specialistė.

Pasak VMVT, įmonė "Farmace" ir P.Andriušis, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, savo nuotolinės prekybos maisto papildais veiklas yra registravę VMVT.

"Prekybą maisto papildais (įskaitant ir pagamintais Rusijoje) internetu gali vykdyti tik VMVT nustatyta tvarka registruoti maisto tvarkymo subjektai. Registravimo metu maisto tvarkymo subjektui suteikiama teisė vykdyti nurodytą maisto tvarkymo veiklą ir jis yra įtraukiamas į VMVT tvarkomą Maisto tvarkymo subjektų sąrašą, suteikiant atpažinimo numerį. Tokiu būdu yra patvirtinama, kad maisto papildai yra tvarkomi tinkamomis, higienos reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, subjektas yra tikrinamas ir kontroliuojamas", – paaiškino specialistė.

Tačiau G.Vadeikienė priminė, kad vartotojams galima parduoti tik saugius ir kokybiškus, tinkamai paženklintus bei notifikuotus maisto papildus.

Tai yra apie jų tiekimą Lietuvos Respublikos rinkai turi būti pranešta teisės aktų nustatyta tvarka ir gaminiai turi būti įtraukti į notifikuotų Maisto papildų sąrašą, kuris yra skelbiamas viešai VMVT interneto tinklalapyje.

Bet čia ne tik moralinis klausimas.

Aiškinsis Seime

Seimo Sveikatos reikalų pirmininkas Antanas Matulas tikino, kad jam kyla klausimų dėl rusiškų maisto papildų ir kosmetikos kokybės.

"Čia yra du klausimai – moralės ir kokybės. Jei sankcijos taikomos įvairioms rusiškoms prekėms, tai akivaizdu, kad šią prekybos sritį sankcijos taip pat turi paliesti", – pastebėjo A.Matulas.

Iš Lietuvoje esančių vaistinių rusiški preparatai buvo išimti iš prekybos iš karto po vasario 24 d., prasidėjus karui Ukrainoje.

Daugybė prekybos centrų nuo prekystalių šalino rusiškus maisto produktus ir kitas prekes.

"Kyla klausimas dėl kokybės. Man yra tekę būti Rusijoje, viename tokiame fabrikėlyje. Ten geros kokybės praktikos reikalavimų sunku surasti. Aš pats mačiau toje įmonėje, kas ten vyksta. Labai abejočiau dėl kokybės", – prisiminė Seimo narys.

A.Matulas pripažino, kad rusiškų prekių boikotas nė vienam lietuviui neturėtų kelti klausimų.

Ir tai liečia ne tik prekybą gamtiniais ištekliais ar dujomis.

"Gerai pasižiūrėjus, ar tik nepaaiškėtų, kad tokių papildus ir kosmetiką gaminančių įmonių savininkai ir akcininkai gal net patenka į sankcijų sąrašus? Čia reikia gerai paanalizuoti. Spėju, kad rastume lojalių V.Putinui. Tą ir padarysime Seimo Sveikatos reikalų komitete. Reikėtų išklausyti specialistus, vertėtų išsikviesti žinybų atstovus. Bet čia ne tik moralinis klausimas. Gali būti, kad likusi kažkokia niša, kuria verslininkai naudojasi. Būtinai pasidomėsime", – patikino A.Matulas.