SOVIETMEČIO PERKĖLOS PERTVARKYMAS SU AMBICIJOMIS

Pertvarkant buvusią Tarptautinę jūrų perkėlą iš Klaipėdos į Mukraną Smeltės pusiasalyje susidurta su didesniais sunkumais nei planuota.

Perkėlos ardymas stabtelėjo

Jau kurį laiką ardoma buvusi Tarptautinė jūrų perkėla. Dalis ardymo darbų yra sustoję, nes susidurta su papildomais sunkumais.

Objekte dirbantis vienas iš darbų vykdytojų teigė, kad ypač sunkiai sekėsi ardyti geležinkelio sąstatų įvažiavimo į laivus konstrukcijas. Jos buvo padarytos iš itin tvirto gelžbetonio. Dalis konstrukcijų išardyta, dalis dar laukia savo eilės.

„Jau kurį laiką dalis ardymo darbų yra sustoję, nes susiduriama su problemomis. Pats užsakovas ragina prilaikyti ardymo tempą. Dalis objekte dirbusių bendrovių darbuotojus išleido atostogų“, – teigė pašnekovas.

Teigdamas, kad objekto ardymo terminai yra praleisti, jis stebėjosi tuo, kad dalis svarbių darbų atidedama į rudens ir žiemos laikotarpį, kai pajūryje, taip pat prie vandens žymiai pablogėja oro sąlygos.

„Manėme, kad objektas judės itin sparčiai, nes jis strategiškai svarbus. Vėjo jėgainių terminalą būtina pastatyti numatytu laiku, nes to nepadarius jis gali užtęsti vėjo jėgainių parko statybos jūroje pradžią“, – svarstė darbų vykdytojas.

Vėjo jėgainių parko statybai jūroje jau lyg ir yra pasirengta, nes įvyko aukcionas ir yra žinomas būsimasis vėjo jėgainių parko operatorius Lietuvos energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ ir jos partneris, viena didžiausių pasaulyje jūros vėjo jėgainių parkų vystytoja „Ocean Winds“.

Planas: taip turėtų atrodyti būsimasis vėjo jėgainių terminalas, kuris pasibaigus jų statyboms jūroje galės būti transformuotas į konteinerių terminalą. / KVJUD nuotr.

Apsunkintas pritaikymas svoriams

Šiuo metu Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija jau iš esmės yra pasirengusi pradėti buvusios Jūrų perkėlos 149-151 krantinių rekonstrukcijos procedūras. Netrukus planuojama skelbti šių krantinių pertvarkymo arba statybos darbų konkursą.

Šiuo metu jau yra parengtas ir suderintas šių krantinių rekonstrukcijos techninis projektas. Objektas apima 149 krantinę (jos ilgis 221 metras, 150 krantinę (ilgis 175 metrai) ir 151 krantinę (ilgis 307 metrai). Jos buvo statytos 1986–1988 m., po to 2008 m. rekonstruotos, kai buvo pritaikomos didesniems jūrų keltams.

Dabar naujai pertvarkant minėtas krantines bus suformuota nauja apie 346 metrų ilgio vientisa krantinių linija. Plotas prie krantinių prasiplės beveik 52 metrus, nes krantinių įrengimas nusitęs į akvatorijos pusę link Kiaulės Nugaros.

Prie krantinių numatytas 30 metrų pločio gilinimas iki 10 metrų. Krantinių statybos vietos inžinerinius geologinius tyrimus atlikusi bendrovė įspėjo, kad gruntas toje vietoje yra ne itin palankus. Nurodžius, kad yra daug požeminių vandenų gijų, iškelta papildoma sąlyga, kad krantinių statybos vietoje reikės saugotis, kad nebūtų užteršti požeminiai vandenys.

Išeina tokia situacija, kad prie minkšto grunto reikės įrengti pakankamai tvirtas krantines, nes ant jų bus kraunami dideli svoriai. Taip pat ir vėjo jėgainių įrangos surinkimo aikštelėse turės būti įrengtos dangos sunkiasvorėms konstrukcijoms surinkti ir transportuoti. Planuojama, kad aikštelė bus pritaikoma iki 40 tonų į kvadratinį metrą apkrovoms.

Numatyta, jog ateityje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse užbaigus vėjo jėgainių parkų montavimo projektus, įrengtas specialus terminalas būtų tikslingai pritaikytas konteinerių krovai.

Planuose ir konteinerių terminalas

Anksčiau buvo iškelta nuogąstavimų dėl to, ar tikslinga statyti gana brangų vėjo jėgainių terminalą. Kokia bus jo ateitis? Ar be planuojamų Lietuvoje statyti dviejų vėjo jėgainių parkų pavyktų pasiūlyti paslaugą kokių nors kitų šalių vėjo jėgainių parkų statytojams?

Krantinių rekonstrukcijos dokumentuose yra ir tokia nuostata, kad be to, kad krantinės būtų pritaikomos vėjo jėgainių parkų statybos terminalams, būtina numatyta, jog ateityje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse užbaigus vėjo jėgainių parkų montavimo projektus, terminalą būtų tikslinga pritaikyti konteinerių krovai. Tai reiškia, kad tuo pat metu vėjo jėgainių parkų statybos terminalas bus statomas tarsi dvigubai jo ateities paskirčiai.

KLASCO planuoja, kad ateityje, kai nebeliks vėjo jėgainių terminalo, jį konvertavus į konteinerių terminalą prie jo, jei bus 16,5 metrų gylis, galėtų švartuotis iki 365 metrų ilgio ir 45 metrų pločio bei 15,5 metrų grimzlės konteineriniai laivai, kurie priimtų iki 12 tūkst. TEU konteinerių.

Planuojamo statyti vėjo jėgainių terminalo operatorė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) iš anksto prašė, kad ateityje būtų numatytas gilinimas prie krantinių iki 16,5 metrų. Tai reikš, kad ir paties uosto gilinimas iki pat Kiaulės Nugaros būtų net iki 17 metrų.