Sportas ir iššūkiai – ištikimiausi O. Rybinos palydovai | KaunoDiena.lt

SPORTAS IR IŠŠŪKIAI – IŠTIKIMIAUSI O. RYBINOS PALYDOVAI

Olga Rybina savo gyvenimo neįsivaizduoja be sporto ir iššūkių. Vos prieš dvejus metus susidomėjusi pamažu Lietuvoje populiarėjančiu funkciniu sportu, šio egzotiško sporto šakos Europos čempionate vos traumą išsigydžiusi 33-ejų klaipėdietė be ypatingo pasiruošimo užėmė garbingą vietą moterų pirmenybėse.

Išmokė disciplinos

O. Rybina pasakojo, kad susidomėjimą sportu paskatino tėvai, dar mažą ją atvedę į gimnastikos užsiėmimus.

„Kiek save atsimenu, tiek ir sportuoju – visą gyvenimą, nuo šešerių ar septynerių. Tėvai mane nuvedė į sportinę gimnastiką, ten buvo mano sporto pradžia ir geroji bazė, kuri davė pagrindą ateičiai. Iki dabar greitai mokausi ir moku gerai valdyti savo kūną bei jį suprasti“, – teigė klaipėdietė.

Ji taip pat pripažino, kad sportas išmokė disciplinos. Tai atletė pastebi ir elgsenoje klientų, kurie pas ją atvyksta į asmenines treniruotes, mat O. Rybina dirba trenere viename uostamiesčio sporto klube.

„Kai mokiausi mokykloje, trenerė man pasiūlė treniruoti mažas ikimokyklinio amžiaus mergytes. Visada žinojau, kad būsiu mokytoja, nuo pat mažens. Negalvojau, kad būtent sporto, bet kad būsiu mokytoja, visada sakiau. Tad pabandžiau, padirbau kelerius metus ir nusprendžiau stoti į universitetą. Įstojau Klaipėdoje į kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijas. Tapau bakalaure, tą pačią vasarą pradėjau dirbti sporto klube. Taip prasidėjo karjera“, – pasakojo O. Rybina.

Laimėjo atranką

Kadangi klaipėdietė pati kasdien sportuoja ir yra aktyvi, nusprendė imtis Lietuvoje dar ne itin populiarios šakos – funkcinio sporto treniruočių.

Šiuo sportu moteris užsiima dvejus metus, o šių metų pavasarį ji nusprendė dalyvauti atrankoje į Europos funkcinio sporto čempionatą Prancūzijoje.

„Buvo atranka, dalyvavo apie 20 merginų iš Lietuvos. Nebuvau užtikrinta, kad vyksiu į varžybas, bet atranką laimėjau. Ją sudarė keturios rungtys“, – pasakojo O. Rybina.

Apie tai, kad ji laimėjo atranką ir dalyvaus čempionate Prancūzijoje, sportininkė sužinojo likus mažiau nei dviem savaitėms iki čempionato pradžios.

Šypsena: pasiruošimas Europos funkcinio sporto čempionatui truko mažiau nei dvi savaites, o pasiektas rezultatas – džiuginantis. O. Rybinos asmeninio archyvo nuotr.

Konkurentės neįbaugino

Čempionatas vyko gegužės 5–6 d.

„Bet aš rungtyse dalyvavau tik vieną dieną, kadangi į finalą pateko tik septynios dalyvės, o aš buvau dešimtoje vietoje“, – sakė O. Rybina.

Atvykusi į Prancūziją sportininkė nedvejojo. Nors konkurentės buvo stipresnės ir pasiekusios aukštesnį lygį, klaipėdietė joms nepasidavė.

Čempionate dalyvavo 11 moterų iš įvairių šalių – Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos, Ispanijos ir kitų.

„Tų dalyvių sportinis lygis – labai aukštas. Tai, ką mes darome Lietuvoje, dar toli iki to, ką jos daro Europoje. Bet turėjau planą, kuris buvo skirtas būtent man, nežiūrint į priešininkes, tad jį turėjau įvykdyti pagal savo dabartinius sugebėjimus. Viską įvykdžiau labai gerai“, – tikino klaipėdietė.

Čempionate O. Rybinai teko ištverti šešias rungtis: ištvermės pratimus (angl. endurance), svorių kilnojimą (angl. bodyweight), įgūdžių (angl. skills), mišrią (angl. mixed) ir galingumo (angl. power).

Visi vadina mane čempione, nors nesu jokia čempionė, bet jiems, matyt, tokia esu.

„Ištvermės rungtys įvairios: važiavimas dviračiu, bėgimas, plaukimas. Tai ilgesnė rungtis, trunkanti 20–30 minučių ir ilgiau. „Bodyweight“ – darbas skersiniu su savo kūno svoriu. „Skills“ – vertinami įvairaus sudėtingumo atleto įgūdžiai ir įvairūs gimnastikos judesiai. Mišri – miksuota įvairių pratimų rungtis, o „power“ – labai trumpa ir greita, galingumą vertinanti rungtis. Dažniausiai trunka 5–8 minutes“, – pasakojo O. Rybina.

Čempionate Prancūzijoje Lietuvai atstovavo ir dar vienas mūsų šalies atstovas – Lukas Kirilovas. Jis užėmė septintą vietą vyrų pirmenybių finale.

Rezultatas nustebino

Moteris rezultatu džiaugėsi, tačiau neslėpė, kad vis tiek vylėsi pasiekti geresnį.

„Iki šios dienos Lietuvoje esu užėmusi aukštą vietą. Per labai trumpą laiką pakilau labai aukštai. Dar prieš dvejus metus niekas nežinojo, kas aš esu, o dabar labai daug mūsų bendruomenės žmonių mane pažįsta. Sportiniai rezultatai – ženklūs“, – džiaugėsi O. Rybina.

Funkcinis sportas Lietuvoje dar nėra itin populiarus, tačiau jo bendruomenė pamažu buriasi, daugiausia sportininkų tuo užsiima Vilniuje.

O Klaipėdoje rudenį planuojama atidaryti būtent šiam sportui pritaikytą sporto klubą.

Ant pečių – 30 kg kuprinė

Klaipėdietė ne tik sportuoja, bet ir trejus metus savanoriauja Lietuvos kariuomenėje.

„Savanoriauju Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Dažnai klausia, kodėl ten einu, ar nėra daugiau ką veikti? Man visada reikia iššūkių, o ten yra reikalų. Kad ir koks sunkus būtų sportas, ten yra mentaliniai dalykai, kuriuos turi išgyventi, iškentėti, išbūti“, – sakė O. Rybina.

Anot jos, tarp daugiau nei pusšimčio savanorių – tik keturios merginos.

„Sunkiausia, kai eini į mišką, o ten turi išbūti penkias valandas, nors tau šalta, nori valgyti, nori namo, pamiegoti, bet eini ir darai. Būna įvairios pratybos, dažniausiai Klaipėdos rajono miškuose, prie Latvijos sienos, poligone“, – pasakojo klaipėdietė.

Vienas įsimintiniausių ir fiziškai sunkiausių žygių – kai netikėtai atsisegė apie 30 kg sverianti kuprinė.

„Atsilaisvino viena petneša, norėjau ją patempti, bet paspaudžiau mygtuką, ir ji atsisegė. Tris kilometrus turėjau nešti ant pečių atsisegusią kuprinę. Negalėjau pasakyti, kad visi sustotų tik tam, jog ją susitvarkyčiau. Tad tiesiog ėjau, nešiau tai ant vieno peties, tai ant kito“, – pasakojo O. Rybina.

Karjera galėjo baigtis

Ne tik kariuomenėje būta ne itin malonių situacijų.

Vienų atostogų metu sportininkė, slidinėdama kalnuose, patyrė rankos traumą, dėl kurios sporto karjera galėjo baigtis.

Tačiau įvyko stebuklas.

„Riešas lūžo dviejose vietose. Įsivaizduojate, kaip jaustis sportininkui, kuris išvažiavo atostogų ir susilaužė ranką? Man buvo labai sunku. Reikėjo su savimi padirbėti. Buvau šešias savaites su gipsu, o per konsultaciją gydytojas pasakė, kad jei noriu rimtai sportuoti, turėti sveiką ranką, reikės ją operuoti. Aš tada nežinojau, kiek laiko negalėsiu sportuoti, bet labai tuo degiau ir norėjau, tad viskas įvyko labai greitai. Balandį dar negalėjau ta ranka pakelti penkių kilogramų, o jau netrukus dalyvavau varžybose. Normaliems žmonėms taip nevyksta“, – šmaikštavo O. Rybina.

Vaikai irgi sportuoja

O. Rybinos vaikai – sūnus ir dukra – taip pat pratinami prie sporto.

„Tikiuosi, įskiepysiu jiems sportą nuo mažens. Jie mato mano pavyzdį, varžybas dažniausiai transliuoja tiesiogiai, tad žiūri ir jie, ir vyras. Turiu palaikymą, tai yra pagrindinis mano variklis. Mano aplinka – šeima, draugai, klientai – visi labai didžiuojasi ir palaiko, tad norisi juos stebinti ir džiuginti. Visi vadina mane čempione, nors nesu jokia čempionė, bet jiems, matyt, tokia esu“, – akcentavo pašnekovė.

O. Rybina teigė, kad rodyti pavyzdį aplinkiniams jai – labai svarbu.

„Aš noriu, kad jie manimi didžiuotųsi, todėl ir stengiuosi iš visų jėgų. Man labai daug ką duoda ir kariuomenė, ir sportas, ir šeima, ir vaikai, išmoko daug dalykų. Visa tai padarė mane tokią, kokia dabar esu. Suburiu žmones aplink save ir spinduliuoju tuo, kuo gyvenu“, – pažymėjo O. Rybina.

Šiemet klaipėdietės laukia funkcinio sporto čempionatas Vokietijoje, Lietuvos funkcinio sporto „Europos Masters“ čempionatas Druskininkuose, dar vienos funkcinio sporto varžybos, į kurias ji vyks su savo komanda į Estijos Tartu miestą.

O jau šių metų pabaigoje taip pat su komanda vyks į pasaulio funkcinio sporto „Super Worlds“ čempionatą Budapešte, Vengrijoje.

GALERIJA

  • Šypsena: pasiruošimas Europos funkcinio sporto čempionatui truko mažiau nei dvi savaites, o pasiektas rezultatas – džiuginantis.
O. Rybinos asmeninio archyvo nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Tatuiruotės atstumia

Puiku, sporto pasiekimai, yra šeima. . Tik nuotraukoje nematau žavios moters: raumenynas- dar dar, bet tos tatuiruotės? Mokytojos įvaizdžiui ar dukrai- pavyzdys? Vyriška.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS