STEBINA PLYNŲ KIRTIMŲ LOGIKA KLAIPĖDOS RAJONE

Dėl medžių kenkėjo – žievėgraužio – plitimo aplink Klaipėdą esančiuose saugomų teritorijų miškuose sanitariniai kirtimai nesuplanuoti. Vis dėlto ne ūkinės paskirties miškuose Klaipėdos rajone, kur peri ir reti paukščiai, tokių planų esama. Gamtininkai viliasi, kad kilus visuomenės pasipiktinimui, aplinkos ministras keis sanitarinių kirtimų tvarką.

Skelbė stichinę nelaimę

Pajūrio miškuose žievėgraužis esą dar neįsisuko, tačiau dalyje Lietuvos miškų dėl šių parazitų paskelbta stichinė nelaimė, nes žievėgraužių šiemet trigubai daugiau nei prieš porą metų.

Tačiau plynai kertami užkrėstieji plotai sukėlė diskusijų, nes naikinamos ne tik pažeistos eglės, bet ir sveiki medžiai.

Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto ornitologas Julius Morkūnas, kalbėdamas apie dabartinę miškų sanitarinių kirtimų tvarką, teigė, kad ji prieštarauja logikai ir visai saugomų teritorijų koncepcijai.

„Jei automobiliui nuleido padangą, juk nepuolate perdažyti viso automobilio, susitvarkote tą problemą, kuri yra, ir viskas. Lygiai tas pats ir gamtoje – jei yra problema nudžiūvusios eglės ir parazitas, kuris graužia tas egles ir kitus spygliuočius, reikia šalinti tuos pažeistus medžius. Tačiau kokiu pagrindu kertami sveiki ąžuolai ir kiti lapuočiai, kurių tas parazitas visai neveikia?“ – stebėjosi ornitologas.

Kokiu pagrindu kertami sveiki ąžuolai ir kiti lapuočiai, kurių tas parazitas visai neveikia?

Keis ydingą tvarką?

Klaipėdos universiteto botanikos sodo vadovė Asta Klimienė teigė, kad medžių kenkėjai keliauja ir plinta iš teritorijos į teritoriją.

„Žievėgraužiai apninka egles, nusilpusius medžius ir plinta tolyn. Šie kenkėjai pervežami dažniausiai su jau nupjauta mediena. Bent jau botanikos sode šių kenkėjų mes neturime. Tačiau kartkartėmis tai vieni, tai kiti medžių kenkėjai atsiranda ir pas mus sode, ypač, jei yra šilta ir drėgna. Žinoma, neužsileidžiame, yra įvairios profilaktinės priemonės, purškiame augalus nuo grybinių ligų ir nuo kenkėjų, visokiais būdais bandome kovoti“, – kalbėjo A. Klimienė.

Kretingos regioninio padalinio medienos ruošos ir prekybos vadovas Algirdas Varapnickas patikino, kad šiemet Klaipėdos miškuose plyni sanitariniai kirtimai nebuvo vykdomi.

„Buvo vykdomi tik atrankiniai sanitariniai miško kirtimai. Visas kirtimų plotas – 32,4 ha, iškirsta 193 kietmetrių medienos. Sanitariniai kirtimai saugomose teritorijose nevyko“, – pabrėžė A. Varapnickas.

Julius Morkūnas. Vytauto Petriko nuotr.

Išsaugojo erelio peravietę

„Gal aplink Klaipėdą ir nebuvo ar nėra numatyti sanitariniai kirtimai, bet Klaipėdos rajone keliose vietose tokie kirtimai numatyti ne ūkinės paskirties miškuose. Tai buvo vieša informacija, skelbta virtualiuose žemėlapiuose“, – tvirtino J. Morkūnas, sunerimęs, kad tokie kirtimai gali pakenkti tuose miškuose perintiems retiems paukščiams.

Gamtininkas pasidalijo pernykšte istorija, kai jo kolegoms pavyko apsaugoti mažojo erelio rėksnio lizdą, kuriame vėliau sėkmingai išaugo jauniklis.

„Viskas įvyko dar 2022 metų balandžio pabaigoje, kai vienas kolegų, atlikdamas stebėjimus Telšių rajone, išgirdo miške benzininių pjūklų keliamą triukšmą. Buvo nuspręsta apžiūrėti, ar kur šalia nėra lizdų, ir ilgai ieškoti neteko, vos už 15 metrų nuo pjaunamų medžių buvo surastas lizdas, iš kurio išskrido mažasis erelis rėksnys“, – pasakojo J. Morkūnas.

Nieko nelaukęs gamtininkas tuomet ėjo kalbėtis su miško ruošos darbus atliekančiais asmenimis, pavyko susitarti gražiuoju, ir darbai buvo nutraukti.

Ornitologai dėkojo kirtėjams už supratingumą ir pasidžiaugė, kad ereliai lizdo neapleido ir netgi tais pačiais metais jame išaugino jauniklį.

Net ir šiemet mažieji ereliai rėksniai jame vėl išaugino jauniklį.

J. Morkūnas pasidžiaugė, kad po kilusio visuomenės pasipiktinimo aplinkos ministras žada ydingą sanitarinių miškų kirtimų tvarką keisti.