Nemunu – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir aplinkai draugiška krovinių gabenimo alternatyva. Esu tikras, kad mažieji jūrų uostai gali tapti regionų centrais – tai vienas Vyriausybės tikslų, kuriuos sparčiai įgyvendiname“, – kalbėjo laikinasis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Krantinės nuomininke tapusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) įžvelgia Jurbarko uosto potencialą vidaus vandenų kelių sistemoje.

„Jurbarko uosto vystymas sustiprins Lietuvos vidaus logistikos sistemą ir atvers naujas galimybes vienu ypu didelį kiekį krovinių gabenti upiniu keliu. Jurbarko uostui projektuojame modernaus ir tvaraus krovinių gabenimo vidaus vandens keliais mazgo ateitį“, – teigė KVJUD vadovas Algis Latakas.

Jurbarko uosto išvystymas yra svarbus ir regionui.

„Tolygi regionų plėtra ypač priklauso nuo investuotojų. Praktika rodo, jog atėjus patikimam investuotojui, jo pavyzdžiu seka kiti“, – įsitikinęs Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

Uosto direkcija, įgijusi teisę į žemės plotą, pakankamą Jurbarko uosto krovos infrastruktūrai ar suprastruktūrai išvystyti, įsipareigoja per trejus metus investuoti ne mažiau kaip 1 mln. eurų.

Klaipėdos uostui aukciono būdu išnuomotos Jurbarko uosto krantinės paskirtis – vandens uostų, uosto krovos infrastruktūrai vystyti ir eksploatuoti bei su tuo susijusiai kitai uosto veiklai vykdyti.

Krantinės nuomininke dešimtmečiui tapusi Klaipėdos uosto direkcija Jurbarko uoste identifikavo ne tik grūdų gabenimo, bet ir jų sandėliavimo galimybes.

Pasirašius sutartį bus atliekama išnuomoto turto ekspertizė, o po jos bus pereinama prie projektavimo procedūrų.

Praėjusių metų pabaigoje KVJUD su Jurbarko rajono savivaldybe pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigota įvertinti galimybes sukurti krantinių infrastruktūrą bei išanalizuoti greta krantinių esančių sklypų įveiklinimo galimybes, o savivaldybė dokumentu įsipareigojo įvertinti galimybes, išvystyti privažiuojamuosius kelius ir kitas uostui reikalingas komunikacijas.