ŠVIESŲ MAGIJA – UŽ 4 EURUS

Klaipėda neišnaudoja visų galimybių ne tik išvilioti gyventojus iš namų, bet ir pritraukti turistų. Ypač tamsiuoju paros metu. Net neabejojama, kad miestui gyvasties suteiktų daugiau šviesos – nušvitę išskirtinių pastatų fasadai ar skulptūros, įrengti šviečiantys akcentai.

Vaizdas užima kvapą

Kad šviesa turi galią pritraukti žmones, įrodė vasarį trečią kartą surengtas Klaipėdos šviesų festivalis, kuris sulaukia didelio miestiečių susidomėjimo.

Dėmesio sulaukia ne tik išskirtinės šviesos instaliacijos, bet ir paprasti šviečiantys akcentai.

Viešosiose erdvėse, kurios jais papuošiamos, nuolat būriuojasi žmonės.

Nesudėtinga suskaičiuoti, kiek senamiestyje yra šviečiančių akcentų, atmetus gatvių žibintus.

Teatro aikštei mistikos ir jaukumo suteikė rekonstrukcijos metu apšviestas Dramos teatro pastato fasadas.

Traukia ir šviečiančios Danės upės krantinės, nušvitusi miesto rotušė, Pilies tiltas. Daugelis pabrėžia, kad toks vaizdas užima kvapą sutemus grįžtant keltu iš Smiltynės.

Norus pakoreguoja finansai

Prieš 11 metų vykusios renovacijos metu šviestuvai sumontuoti ir ant Klaipėdos viešosios I.Simonaitytės bibliotekos senojo pastato, kuris išsiskiria savo architektūra.

"Tai vienas gražiausių statinių mieste. Į jį dėmesį atkreipia ir miesto svečiai. Atnaujinant siekėme, kad pastatas atrodytų dar gražiau. Tad įrengėme fasado apšvietimą", – prisiminė Klaipėdos viešosios I.Simonaitytės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laima Pačebutienė.

Tačiau grožėtis apšviestu senuoju bibliotekos pastatu miestiečiai gali ne visada.

Apšvietimas įjungiamas švenčių metu ir tamsiuoju metų laiku – spalį, lapkritį, gruodį – nuo 18 iki 22 val., kai gatvėse dar yra žmonių.

"Norime, kad miestiečiams būtų jaukiau ir smagiau", – tvirtino pavaduotoja.

L.Pačebutienė neslėpė, jog norėtųsi pastato apšvietimą įjungti dažniau ir laikyti ilgiau, kad jis būtų apšviestas kiekvieną naktį, tačiau viską lemia įstaigos išlaikymui skiriamos lėšos.

"Dabartinis režimas atitinka šių dienų mūsų galimybes. Turime taupyti ir taupome visose srityse. Džiaugiamės, kad galime būti matomi švenčių metu ir džiuginti miestiečius", – teigė pavaduotoja.

Ieško išskirtinių sprendimų

Šviesai didelę reikšmę teikia ir kai kurie nekilnojamojo turto vystytojai. Išskirtiniais apšvietimo sprendimais uostamiestyje išsiskiria Tauralaukyje statomas gyvenamasis kvartalas "Dvaro slėnis".

Čia ne tik apšviesti pastatų fasadai, bet ir įrengti šviečiantys akcentai bendrose erdvėse.

Kvartalą vystančios įmonės "Norinta" direktorius Vytautas Tvardauskas neabejojo, kad miesto patrauklumą galima padidinti išnaudojant tamsųjį metų laiką ir apšvietimą.

Vadovo nuomone, tai galėtų būti puikus masalas turistams. Juolab kad Klaipėdoje trūksta juos viliojančių objektų. Po karo neišliko daug didingų architektūrinių paminklų, nėra gausu meno akcentų.

"Į miesto vaizdą dieną investuojama kelis kartus daugiau lėšų nei į tai, kaip jis atrodo naktį, išskyrus gatvių apšvietimą. Pjaunama žolė, genimi medžiai, valomos gatvės, sodinamos gėlės, įrengiami fontanai, atnaujinami pastatai. Tačiau naktį visa tai tampa nematoma", – tvirtino vadovas.

V.Tvardausko teigimu, vyraujantis požiūris, kad naktį žmonės miega ir šviečiantys akcentai mieste nėra būtini, o gal ir nereikalingi, klaidingas.

Jis pabrėžė, kad turistai nuomonę apie miestą susidaro ne tik iš vaizdo dieną, bet ir naktį.

"Yra daug pavyzdžių, kai blankus miestas dieną iš esmės pasikeičia naktį ir tampa įdomus, įtraukiantis, gyvas. Jis žavi apšviestais paminklais, mažąja architektūra, pastatais, o Klaipėdoje tokių objektų galima suskaičiuoti tik kelis", – dėstė direktorius.

V.Tvardauskas įsitikinęs, kad naudą pajustų ir gyventojai. Daugiau šviesos praskaidrintų jų kasdienybę ilgai trunkančiais tamsiais periodais, kai miestiečiai į darbą išeina ir grįžta iš jo tamsoje.

Nėra brangus malonumas

Pasak V.Tvardausko, vaizdas, kai šalia stovi pastatai, kurių vienas apšviestas, o kitas – ne, skiriasi kardinaliai. Tamsa paskandina net išskirtiniausius statinius.

"Daugiabutis namas mūsų kvartale apšviestas geriau nei pastatas architektūros paminklas miesto centre", – palygino klaipėdietis.

V.Tvardauskas pabrėžė, kad, apšvietus pašto Liepų gatvėje, Klaipėdos universiteto miestelio, senamiesčio, I.Simonaitytės pastatų fasadus, miestas nušvistų ir parodytų tai, ką turi gražiausio.

"Pastatų savininkai skirtingi, yra ir privačių asmenų. Suprantama, kad nėra paprasta susitarti dėl fasadų apšvietimo. Tačiau, jei miesto valdžia imtųsi koordinuoti, diskutuoti su pastatų savininkais, siūlyti sprendimus, neabejoju, kad tai pavyktų. Yra ir paprastų priemonių, kurios padėtų Klaipėdą paversti šviesesne. Būtų galima nustatyti šviečiančiai reklamai mažesnį mokestį nei neapšviestai. Manau, tai duotų efektą", – svarstė vadovas.

V.Tvardauskas tvirtino, kad fasadų, objektų apšvietimas nėra brangus. Šiuolaikiškų LED šviestuvų elektros sąnaudos yra labai mažos.

Daugiabučio namo fasado apšvietimas "Dvaro slėnyje" per mėnesį atsieina 2–4 eurus, priklausomai nuo metų laiko. Jis būna įjungtas visą naktį.

"Jei aktualus energijos suvartojimas, galima sureguliuoti gatvių apšvietimą. Manau, tikrai rastume bent 100 šviestuvų, kurie nėra efektyvūs. Geriau juos užgesintume ir apšviestume miestui svarbius pastatus ir paminklus", – pabrėžė vadovas.

Atsilieka nuo Skandinavijos

Miesto tarybos narys, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas atkreipė dėmesį, jog užsienio šalyse miestų centrų apšvietimui skiriamas didelis dėmesys. Ypač kultūros paveldo objektams.

"Lankiausi Skandinavijos šalyse, Portugalijoje. Ten naktį miestų centruose šviesu. Smagu vaikščioti gatvėmis, stebėti apšviestus pastatus, meninius objektus. Visiškai kita nuotaika, nei slampinėjant tamsiomis, niūriomis gatvėmis", – pažymėjo tarybos narys.

Anot L.Kavaliausko, pastatų, meninių objektų apšvietimas ne tik suteikia grožio, bet ir didina saugumą: "Žmonės jaučiasi saugesni šviesoje. Ir grafitininkui nekils ranka terlioti apšviesto pastato fasado. Kuo daugiau apšvietimo mieste, tuo ir gražiau, ir smagiau, ir saugiau."

L.Kavaliauskas atkreipė dėmesį, kad Klaipėda neturi daug išskirtinių pastatų. Dalis jų – Dramos teatras, rotušė – jau apšviesti. Tad būtų galima apšviesti ir kuklesnius objektus.

"Būtų gražu, jei nušvistų paštas, senamiesčio namai", – vardijo tarybos narys.

Tačiau, L.Kavaliausko teigimu, gali kilti tam tikrų problemų siekiant apšviesti pastatų fasadus.

Dalis statinių yra privatūs. Savininkai gali nenorėti investuoti į žibintų įrengimą, išlaikymą.

"Miestas baigia steigti fondą, iš kurio būtų remiama paveldinių pastatų renovacija. Reikėtų pagalvoti, gal į šią programą būtų įmanoma įtraukti apšvietimo įrengimą. Viską įmanoma padaryti. Reikia noro, pozicijos, paramos, pastatų savininkų ir savivaldybės sutarimo", – pabrėžė politikas.

Gali kilti ir pasipiktinimas

Tebūnie šviesa. Ji traukia žmones kaip plaštakes.

"Tebūnie šviesa. Ji traukia žmones kaip plaštakes", – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas, išgirdęs apie idėją apšviesti išskirtinių miesto pastatų fasadus, meninius objektus.

Tačiau vicemeras priminė, kad uostamiestyje tik prieš trejus metus po ekonominio sunkmečio buvo įjungti visi gatvių žibintai.

Dabar pradėtas rengti apšvietimas daugiabučių namų kiemuose.

"Reikia prisiminti, kuo gyvename ir kaip buvo", – pabrėžė vicemeras.

Pasak A.Šulco, stengiamasi, kad mieste būtų daugiau šviesos. Žiemą rengiamas Šviesų festivalis. Vicemero nuomone, jis turėtų tęstis ne vieną savaitgalį, o visą mėnesį.

"Atgimimo aikštėje po rekonstrukcijos atsiras šviečiantis akcentas. Tokio nebus tūkstančio kilometrų atstumu aplink Klaipėdą ", – teigė pašnekovas.

A.Šulcas pabrėžė, kad daugiau šviesos mieste gali privilioti turistus, bet jie yra antroje vietoje.

"Pirmiausia reikia paisyti klaipėdiečių interesų, kad šie jaustųsi saugiai, oriai. Antra, daryti tai, kas jiems teiktų džiaugsmą", – akcentavo mero pavaduotojas.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad dauguma pastatų fasadų yra apšviečiami po rekonstrukcijos. Taip buvo Dramos teatro atveju. Pasak vicemero, taip bus ir su senuoju pašto pastatu, Muzikiniu teatru.

"Dabar apšviestų objektų mieste yra mažai, viską dėliojamės pagal savo kišenę – tiek, kiek įgalime", – kalbėjo vicemeras.

Jo nuomone, šviečiantys akcentai galėtų atsirasti ne tik senamiestyje, bet ir gyvenamuosiuose kvartaluose, bent jų centruose.

Tačiau, A.Šulco teigimu, pastatų fasadų apšvietimo įrengimas – subtilus klausimas. Ypač kalbant apie privačią nuosavybę. Dalis namų neperdažomi dešimtmečius, nes žmonės neturi lėšų.

"Žinoma, būtų galima kalbėti ir apie miesto paramą apšvietimui, jei gyventojai sutiktų jį įsirengti. Tačiau tam tikrais atvejais gali kilti ir pasipiktinimas. Apšvietus vienos ar kitos įstaigos fasadą, gali pasigirsti kaltinimų, kad švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai", – numatė vicemeras.

Komentaras

dr. Gediminas Navaitis

Psichologas-psichoterapeutas

Šiuolaikinė visuomenė pertvarkė paros ritmą. Prieš tūkstantmečius žmonės gyveno pagal saulę. Vėliau jie išmoko valdyti ugnį ir apšvietė savo uolas. Sukūręs apšvietimą, žmogus galėjo skirti laiko savo uolos tobulinimui, kol galų gale sukūrė šiuolaikinį miestą. Viduramžių miestai naktimis buvo uždaromi. Iš gatvių buvo išprašomi žmonės. Vėliau atsirado tam tikros apšvietimo galimybės: dujinės lempos, kitokios švieselės. Kartu ėmė keistis ir gyvenimo lygis, kol prasidėjo elektros amžius. Dabar miestai yra apšviesti, ir gyvename visai kitu ritmu nei senovės žmonės. Galime tiek dirbti, tiek pramogauti tamsiuoju paros metu, kai prieš 10 tūkst. – 20 tūkst. metų žmonės tik miegodavo. Apšvietimas – civilizacijos galimybė. Liūdna pastebėti, bet Lietuvos miestai yra akivaizdžiai tamsesni nei Vakarų Europos. Tą galima matyti net skrendant lėktuvu. Kuo toliau į rytus, tuo mažiau šviesos. Šis posakis gali būti suprastas ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Tad, jei norime tapti labiau europietiška šalimi, turime investuoti į miestų apšvietimą. Tai nėra vien pramoga, bet ir saugumas, naujos galimybės. Liūdna, tačiau dažnai miestų valdžios to nesupranta ir taupo apšvietimo sąskaita, ko nereikėtų daryti. Į šviesą galima pažvelgti ir psichologiniu aspektu. Žmonėms, kurie turi psichinių sunkumų, yra skiriama gydymo procedūra – šviesos terapija. Suprantama, ne visiems ji reikalinga, bet kartais ypač vyresnio amžiaus žmonės bando taupyti, kambaryje nejungdami apšvietimo, įjungdami tik dalį arba įsukdami gerokai silpnesnes lemputes nei reikėtų, ir sėdi prieblandoje. Gal taip jie ir sutaupo centų, bet nukenčia nuotaika, o gal net ir sveikata. Kiekvienas turėtų pagalvoti, ar apšvietimas artimoje aplinkoje yra pakankamas. Juk jis priklauso tik nuo mūsų pačių. Turėtume nepamiršti, kad gyvename ne tose klimato zonose, kur šviesos užtenka. Apie šilumą ir saulę visi kalba, o šviesą pamiršta. Reikia daryti viską, kad mūsų gyvenime šviesos ir tiesiogine, ir perkeltine prasme būtų kuo daugiau.