Svinouiscio uosto sąsajos su Klaipėda | KaunoDiena.lt

SVINOUISCIO UOSTO SĄSAJOS SU KLAIPĖDA

Ne vieną per Lenkiją važiavusį lietuvį stebina statybų mastai šios šalies keliuose ir įvairiuose infrastruktūros objektuose.

Uostamiesčių panašumas ir dėl SGD

Lenkija, skirtingai nei Lietuva, ypač efektyviai naudojasi ES parama. Daugelis naujų kelių, geležinkelių, tiltų, taip pat ir uosto objektų Lenkijoje statoma su ES parama.

Vienas iš pirmųjų ir didžiausių Lenkijos uosto objektų, kurie pastatyti ES paramos lėšomis, buvo Svinouiscio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Jis kitoks nei Klaipėdos SGD terminalas.

Lenkijos uoste išorinio uosto stacionarus SGD terminalas įrengtas prie uosto vartų.

Apie tokį buvo kalbama ir Klaipėdoje. Jį planuota įrengti už Šiaurinio uosto molo pratęsus molą į jūrą ir padarius priedangą laivams.

Svinouiscio uosto išorėje, prie įplaukos kanalo įrengus SGD terminalą, liko perspektyva ateityje įrengti ir konteinerių terminalą su didžiausia bent Baltijos jūros regione karinės technikos gabenimo baze.

Nors Klaipėdoje ir pasistatėme SGD terminalą su išdujinimo laivu, tačiau nebeturime jokios perspektyvos įsirengti išorinį uostą. Nėra Klaipėdoje ir specializuotos karinės technikos gabenimo bazės.

Šiuo metu vyksta ir jau kelerius metus veikiančio Svinouiscio uosto SGD terminalo modernizacija. Jis, panašiai kaip ir Klaipėdos SGD, pritaikomas įvairioms papildomoms veikloms. Bus vykdomas laivų bunkeriavimas SGD, jas numatyta krauti ir į upinius laivus, ir į sunkvežimių SGD cisternas.

Intermodalinio terminalo dalis

Vokietijos pasienyje esantį Svinouiscio uostą valdo Ščecino ir Svinouiscio jūrų uosto direkcija. Ji vykdo investicijas, kurių bendra vertė viršija 2 mlrd. Lenkijos zlotų (per 422 mln. eurų).

Naujiems kroviniams pritaikomas ir Ščecino uostas. Nuo Svinouiscio iki Ščecino yra apie 70 km ilgio laivybos kelias Dembickio kanalu ir Ščecino mariomis. Modernizuojamas Ščecino uosto laivybos kanalas užtikrinant iki 12,5 m jo gylį. Paraleliai modernizuojamos Ščecino uosto krantinės.

Bendrame Ščecino ir Svinouiscio jūrų uosto konglomerate labiau vystomas Baltijos jūros pakrantėje esantis Svinouiscio uostas.

Šiuo metu statoma Svinouiscio jūrų keltų prieplaukos intermodalinio terminalo dalis. Joje puspriekabės bus nukeliamos nuo geležinkelio vagonų ir kraunamos į jūrų keltus. Tokia logistika leidžia gabenti krovinius puspriekabėse geležinkelio vagonais ir laivais be automobilinių vilkikų ir vairuotojų.

Puspriekabių nukėlimo nuo geležinkelio vagonų stotį buvo planuojama įrengti ir Klaipėdoje. Nutrūkę krovinių tranzito srautai iš Baltarusijos tokią paslaugą daro nebereikalinga, nes vien per Lietuvos teritoriją krovinius puspriekabėmis pigiau yra vežti su vilkikais ir vairuotojais.

Lenkijoje iš Svinouiscio uosto puspriekabes ant geležinkelio platformų planuojama išgabenti į Čekiją, Slovakiją, netgi Austriją ar Šveicariją, todėl intermodalinis terminalas greičiausiai pasiteisins.

Svinouiscio intermodalinio terminalo statybą planuojama baigti 2023 m. antroje pusėje. Šiuo metu įvykdyta apie 80 proc. šio terminalo statybos darbų.

Nors ir patraukliai pristatyta naujos linijos iš Klaipėdos į Svinouiscio uostą idėja keltų laivybos kompanijų dėmesio kol kas nesulaukė.

Linija iš Klaipėdos į Svinouiscį

Uždarius laivybos liniją iš Klaipėdos į Vokietijos Zasnico/Mukrano uostą, buvo planų atidaryti liniją iš Klaipėdos į Svinouiscio uostą.Tai 270 jūrmylių (apie 500 kilometrų).

Linijos atidarymo planus prieš kelerius metus pristatė Klaipėdos mokslų ir technologijų parkas ir laivybos profesorius Vytautas Paulauskas.

Iš Svinouiscio iki Berlyno yra vos 236 km, iki Brandenburgo – 320 km, iki Hamburgo – 338 km, iki Prahos – 580 km. Skaičiuota, kad iš Kauno į Berlyną nuvykti naudojantis keltu tarp Klaipėdos ir Svinouiscio būtų pigiau, nei važiuoti per Lenkiją 996 km.

Pateikti ir tokie duomenys, kad kasmet "Via Baltica" sunkvežimiais gabenama apie 12 mln. tonų krovinių. Iš jų į Ščecino, Berlyno ir Brandenburgo regioną apie 2,5 mln. tonų. Vilkiko ir tuščios puspriekabės svoris yra iki 16 tonų. Jei į sunkvežimį vidutiniškai būtų pakraunama po 20 tonų, tokiam kiekiui pervežti reikėtų apie 125 tūkst. vilkikų. Jei bent 100 tūkst. vilkikų naudotųsi Klaipėdos–Svinouiscio linija, ji būtų pelninga.

Manoma, kad linija naudotųsi ir Vakarų Lietuvos žmonės, tiek vykstantys į Lenkiją, tiek į šalia Svinouiscio esančią Vokietiją.

Nors ir patraukliai pristatyta, naujos linijos iš Klaipėdos į Svinouiscio uostą idėja keltų laivybos kompanijų dėmesio nesulaukė.

Šiuo metu Svinouiscio mieste vykdomas dar vienas didžiulis projektas. Po Švinos upe įrengiamas tunelis. Jis tiesiogiai sujungs Lenkiją su Vokietija. Tai pagerins Svinouiscio susisiekimą su Vokietijos vakarinės dalies miestais (Greifsvaldu, Rostoku, Liubeku, Hamburgu).

Gali būti, kad įrengus šį tunelį Lietuvoje galėtų būti atnaujinta diskusija apie susisiekimą tarp Klaipėdos ir Svinouiscio jūros keliu.

GALERIJA

  • Realybė: Svinouiscio mieste po Švinos upe įrengiamas automobilių kelio tarp Lenkijos ir Vokietijos tunelis.
  • Perspektyva: į Svinouiscio uosto keleivių terminalą galėtų būti linija ir iš Klaipėdos.
Portalmorski.pl. nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (4)

to skiep

Swinoujscijes LNG terminalas atidarytas 2016 m,pajegumas apie 5 mlrd kub.m per metus.- wikipedijos duomenis. o kad perka lenkai ir is klaipedos tai ju ekonominiai reikalai,nes jiems duju reikia daug.

skiep

kazkoks briedis,lenkai perka suskystintas dujas is Klaipedos,apie koki lenku terminala autore cia raso?Gal pastatys,kai pastatys tai ir rasykit.

Anonimui

Lietuva gyvena tik dėl Ukrainos - jai pačiai nieko nereikia:D:D
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS