Atvelykio, dažnai vadinamo mažosiomis arba vaikų Velykėlėmis, šventė Klaipėdoje buvo kupina pamarietiškų pramogų mažiesiems. Senamiesčio kiemeliai skambėjo vaikų juoku, dainomis, muzika.

Šią šventę tradiciškai organizuoja Klaipėdos etnocentro darbuotojai, jie kasmet sugalvoja mažiesiems klaipėdiečiams daugybę pramogų ir žaidimų, pamokėlių ir išbandymų.

Šiemet vaikai galėjo daug ko pasimokyti. Kantrieji mokytojai jiems padėjo spalvinti švyturius, pasigaminti inkilus, rodė, kaip iš šiaudų pasigaminti velykinį paukštelį, pasidaryti lėlytę ant piršto, laivelį ar švilpynę, įrodė, kad nepažįstamų vaikų ir suaugusiųjų būrys gali drauge groti.

Per Atvelykį senaisiais laikais vaikai margindavo Velykų vištų padėtus kiaušinius, Klaipėdoje vaikai galėjo spalvinti medinius kiaušinukus.

Visas būrys mažųjų laukė prasidedant margučių ridenimo varžybų.

Tie vaikai, kurie į Atvelykio šventę Klaipėdoje atėjo ne pirmą kartą, žinojo, kad galės pavaikščioti kojūkais, apsiauti didžiules klumpes ir jomis pereiti kelmelių taku, pagauti medinę žuvelę ar užmesti lanką ant koto.

Tarškantis, barškantis kiemas suteikė džiaugsmo ir tėveliams, juk matyti, kad atžala – ne iš kelmo spirta – tikras pasididžiavimas.

Meno kiemas, papuoštas pavasariniais papuošimais, viliojo stebėti Etnocentro vaikų folkloro ansamblių pasirodymus.

Kvepėjo vafliais, jų buvo galima paragauti neišeinant iš šurmuliuojančio kiemo.

Šiemet Atvelykis pajūryje buvo giedras ir šiltas, todėl senamiestis knibždėjo Atvelykio dalyvių gausybe.