VĖJARAUPIŲ ATVEJŲ – VIS DAUGIAU

Šiemet Klaipėdos mieste ir rajone užfiksuota beveik dvigubai daugiau susirgimo vėjaraupiais atvejų negu pernai. Sveikatos specialistai mano, kad tam veikiausiai įtakos turėjo COVID-19 pandemijos metu įvestos infekcijos plitimą ribojančios priemonės.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento duomenimis, nuo sausio mėn. iki birželio 14 d. Klaipėdos mieste ir rajone užregistruoti 1 602 vėjaraupių atvejai.

Iš jų 71,4 proc. susirgusiųjų sudarė 0–6 m. vaikai (daugiausia lankantys ikimokyklinio ugdymo įstaigas).

„2022 m. susirgimų vėjaraupiais sausio–gegužės mėn. Klaipėdos mieste ir rajone užregistruota beveik dvigubai mažiau (875 atvejai) nei 2023 m. (1 602 atvejai) tuo pačiu laiku. Sergamumo vėjaraupiais padidėjimui, lyginant su 2022 m., įtakos galėjo turėti COVID-19 pandemijos metu įvestų infekcijos plitimą ribojančių priemonių (socialinių kontaktų ribojimo, nuotolinio mokymo, sustiprinto asmens higienos laikymosi) panaikinimas“, – pažymėjo NVSC Klaipėdos departamento visuomenės informavimo specialistė Vilda Bajoriūnienė.

Ji taip pat teigė, kad per penkis šių metų mėnesius (sausio–gegužės mėn.) Klaipėdos mieste ir rajone pirmąja vėjaraupių vakcinos doze buvo paskiepyti 144 nepilnamečiai ir 27 suaugusieji.

Skiepijimo nuo šios ligos schemą sudaro dvi skiepų dozės.

„Pirmi ligos simptomai pasireiškia praėjus dviem–trims savaitėms po užsikrėtimo ir gali priminti peršalimą: gali pasireikšti karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio, kurioms plyšus, susidaro šašas. Pirmųjų išbėrimų elementų gali atsirasti ant bet kurios kūno vietos: pilvo, šlaunų, pečių, krūtinės, taip pat veido ir plaukuotoje galvos dalyje. Sergantis asmuo laikomas užkrečiamu likus vienai dviem dienoms iki bėrimo atsiradimo, užkrečiamasis laikotarpis tęsiasi tol, kol bėrimas virsta šašais (apie savaitę)“, – paaiškino specialistė.