Pernykštės žolės gaisrai eikvoja ugniagesių laiką ir jėgas, o dėl sunkiai pasiekiamų gaisro vietų laužoma brangi technika.
Balandžio 16-osios popietę Klaipėdos rajone esančiame Kairių poligone dėl neatsargaus žmogaus elgesio keliose vietose užsidegė žolė ir miško paklotė.
Ugnis greitai išplito ir pradėjo artėti prie miško. Kadangi ugnies gesinimui vandenį reikėjo vežti apie 5 kilometrus, o liepsnos greitai plito miško link, teko iškviesti papildomas ugniagesių pajėgas.
Ugnį gesino penkios gaisrinės autocisternos, 17 ugniagesių bei šeši Lietuvos karinių jūrų pajėgų kareiviai.
Po kelių valandų liepsnos buvo numalšintos, tačiau išdegė maždaug 15 hektarų žolės ir apie 2 hektarai miško paklotės. Tai vienas didesnių šį pavasarį Klaipėdos rajone žolės gaisrų.
Antradienį Lietuvos ugniagesiai 47 kartus vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose. 18 tokių gaisrų buvo Klaipėdos apskrityje.
Šiemet šalyje ugniagesiai užgesino 755 gaisrus atvirose teritorijose, kuriose išdegė per 800 hektarų žemės ploto.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus pasistengti juos užgesinti, nelaukiant, kol liepsna išplis.
Degančią žolę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu.
Liepsna pernykšte žole ypač sparčiai plinta, o greitai užgesinti tokius gaisrus nepaprastai sunku. Prie degančios žolės plotų dažnai labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms. Automobiliai klimpsta dirvose, lūžta, genda brangi technika, ugniagesiai išeikvoja daug fizinių jėgų. Be to, išvykę gesinti degančių pievų ar miškų, jie ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.
Už žolės deginimą kaltininkai gali būti nubausti nuo 200 iki tūkstančio litų bauda, o pareigūnai – nuo 400 iki 1,2 tūkst. litų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
Naujausi komentarai