VERSLINEI ŽVEJYBAI – KEISTI VALDŽIOS REIKALAVIMAI

Susisiekimo ir Aplinkos ministerijos rengiasi sugriežtinti kai kurias taisykles, susijusias su versline žvejyba.

Laivynas nuolat nyko

Susisiekimo ministerija griežtins Jūrų laivų registravimo taisykles. Jose numatomi papildomi reikalavimai, susiję su žvejybos laivais.

Ateityje problemų gali kilti tiems laivų savininkams, kurių laivai dalyvaus nelegalioje žvejyboje. Paaiškėjus tokiems faktams, laivai galės būti išbraukti iš Jūrų laivų registro.

Tokios problemos galės kilti ir dėl laivų, kurių žurnaluose nebus įrašyta tai, kas realiai sugauta. Toks laivas gali būti laikomas vykdęs neteisėtą žvejybą.

Žuvininkystės tarnybos duomenimis, šių metų viduryje Baltijos jūroje žuvis gaudė 21 laivas.

Jų nuolat mažėjo. 2008 m. atviroje Baltijoje žuvis gaudė 37 laivai, 2011 m. – 32 laivai. Vėliau kurį laiką jų skaičius buvo stabilus, nors ne visi registruoti laivai buvo tinkami žuvims gaudyti. Žvejybos įmonės su dalimi laivų nežvejojo, tačiau jų neišregistruodavo. Buvo tikimasi už laivus, supjaustant juos, gauti ES paramą.

Pastaraisiais metais didesnis žvejybos laivų nykimas vyko dėl to, kad žvejai nebeišgyveno iš žvejybos, dalis bankrutavo. Taip pat prasidėjo menkių žvejybos draudimai.

Iki šiol Jūrų laivų registre būdavo iki 10 laivų, kurie gaudė žuvis tolimuose žvejybos rajonuose Atlanto vandenyne ir kitur. Tų laivų skaičius laikėsi maždaug stabilus.

Žuvininkystės tarnybos bus prašoma sutikimo įregistruoti žvejybos laivą į Jūrų laivų registrą.

Valdžios sutikimas dėl laivo

Į Jūrų laivų registravimo taisykles Susisiekimo ministerija planuoja įtraukti punktą, kad žvejybos laivas galės būti išregistruojamas "iš Žuvininkystės tarnybos gavus informaciją apie laivo įtraukimą į neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojančią žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašus".

Toks punktas greičiausiai pagrįstas Žemės ūkio ministerijos ir jos tarnybų prašymu, nes pati Susisiekimo ministerija neturi nieko bendro su žvejyba.

Papildomo Žuvininkystės tarnybos  sutikimo bus prašoma ir įregistruojant žvejybos laivą į Jūrinių laivų registrą. Laivas bus registruojamas tik gavus šios tarnybos sutikimą.

Toks žvejybos laivų registravimas į Jūros laivų registrą atrodo keistokai jau vien dėl to, kad jokiems kitiems bet kokios paskirties laivams, prieš įregistruojant juos, nereikia kokių nors valstybės institucijų sutikimo.

Jūrų laivų registravimo taisyklėse yra aiškiai nurodyta, kokius dokumentus registruodamas laivą turi pateikti jo savininkas.

Naujos žalos formulės

Dar vieną papildomą reikalavimą, kuris yra susijęs su laivo žurnale nenurodytomis žuvimis, įves Aplinkos ministerija.

Koreguojama Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarka. Jei žvejybą vykdantis asmuo neteisingai užpildė žvejybos žurnalą arba iš viso neįrašė sugautų žuvų, žala gamtai skaičiuojama nuo visų žuvų pagal naują formulę, kuri tą žalą padidins.

Ši nauja tvarka apima ne tik verslinę ar specializuotą, bet iš dalies ir mėgėjišką žvejybą.

Taip pat bus vertinama ir hidrotechninių statinių daroma žala žuvų ištekliams. Jei tvenkinys su žuvimis yra neprižiūrimas ir dėl to žuvys išgaišo, jo savininkui gali tekti sumokėti pagal pateiktą naują formulę apskaičiuotą žalą gamtai.

Žalos skaičiavimo formulė parengta ir lašišinėms žuvims padarytai žalai dėl įrengtų, bet nefunkcionuojančių žuvitakių įvertinti. Tai ypač svarbu hidroelektrinėse ar kituose tvenkiniuose, kurie yra ant natūralių upių vagų.

Planuojama, kad nauja tvarka dėl žalos skaičiavimo žuvų ištekliams įsigaliotų nuo 2023 m. kovo 1 d.