ŽUVININKYSTĖS PERTVARKYMU SUSIDOMĖTA SEIME

Abrakadabra virto tai, kad iš Vilniaus į Klaipėdą po reorganizacijos planuojamai perkelti Žuvininkystės tarnybai uostamiestyje neatsiranda patalpų.

Nežada stabdyti reformos

Galima manyti, kad nesugebėjimas rasti patalpas yra savotiškas Žuvininkystės tarnybos protestas prieš pertvarkymą.

Apie tai kalbėta ir Seime Vyriausybės valandoje. Susidarė įspūdis, kad svarbiausias klausimas valstybėje šiandien yra bus ar ne pertvarkyta Žuvininkystės tarnyba. Mat Vyriausybės valandoje Seime iš 14 klausimų net trys buvo apie Žuvininkystės tarnybos reformą.

Seimo nariams dėl Žuvininkystės tarnybos nesugebėjimo rasti patalpas Klaipėdoje turėjo aiškintis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

„Džiau­giuo­si, kad ne­ma­ža da­lis žuvininkystės valdymo per­sike­lia­ į Klai­pė­dą, ta­čiau pa­tal­pų klau­si­mas spren­džia­mas ku­rio­ziš­kai. Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bai Klai­pė­do­je pri­klau­so trys pa­tal­pos, da­lį jų ati­duo­da­te Tur­to ban­kui, o da­bar ieš­ko­te nau­jų pa­tal­pų vi­sai žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bai su­so­din­ti į vie­ną vie­tą?“, - klausė klaipėdietis Seimo narus Eugenijus Gentvilas.

Anot B.Markausko, patalpos yra buvusiame žu­vies auk­cio­ne, ku­ris yra per­duo­da­mas Tur­to ban­kui. Jas su­dė­tin­ga bū­tų pri­tai­ky­ti, nes Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bai rei­kia maž­daug apie 330–400 kvad­ra­tinių metrų.

„Ki­tos pa­tal­pos, apie ku­rias kal­ba­ma, yra la­bo­ra­to­ri­ja Kop­ga­ly­je. Sun­ku bū­tų įsi­vaiz­duo­ti, kad kiek­vie­ną die­ną dar­buo­to­jai ga­lė­tų kel­tis kel­tu į Kop­ga­lį. Be to, Kop­ga­ly­je yra ryšių pro­ble­mų, o Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bai ge­ras ry­šys yra bū­ti­nas“, - aiškino B.Markauskas.

Dabar Žuvininkystės tarnyba Klaipėdoje nuomoja patalpas, bet jos persikėlus didesnei daliai tarybos iš Vilniaus būtų per ankštos.

B.Markauskas pasižadėjo, kad ras spren­di­mą, kaip perkelti Žuvininkystės tarnybą į Klaipėdą. Tai reiškia, kad reforma nebus stabdoma dėl kažkieno asmeninių interesų.

Iškeldinimui pritaria žvejai

Patalpos žuvininkystės tarnybai Klaipėdoje jau tapo pretekstu bandyti stabdyti planuojama Žuvininkystės tarnybos perkėlimą į Klaipėdą. Taip galima suprasti pagal Seimo nario Juozo Oleko klausimą.

„Ap­ta­rė­me kai ku­riuos žu­vi­nin­kys­tės sis­te­mos rei­ka­lus. Jūs mums pa­ža­dė­jo­te, kad bus at­lik­ta stu­di­ja, ku­ri atsakys į klausimus dėl per­tvar­kos. Ta stu­di­ja tu­rė­tų bū­ti įvyk­dy­ta maž­daug iki ko­vo“, - pastebėjo jis.

Atrodytų smulkmena įvykdyti nedidelę reformą, bet, kai ji paliečia dalies valdininkų darbo vietas prasideda jų gynimas.

„Ve­ži­mas sta­to­mas, ūkiš­kai sa­kant, prieš ar­klį. Nė­ra spren­di­mo, nė­ra stu­di­jos, o mes jau nuo­mo­ja­mės pa­tal­pas“, - priekaištavo ministrui B.Markauskui Seimo narys J.Olekas.

B.Markauskas patikslino, kad buvo kalbėta ne apie Žuvininkystės tarnybos pertvarkymo studiją, o apie žuvininkystės įmonių, žuvivaisos organizavimą. Studija atsakytų, ar tikslinga yra sujungti įmones į vals­ty­bi­nę už­da­rą­ją ak­ci­nę ben­dro­vę.

Anot jo, dėl Žuvininkystės tarnybos re­or­ga­ni­za­vi­mo ir dalies jos kė­li­mo į Klai­pė­dą ne­bu­vo jokių prieš­ta­ra­vi­mų.

„Ne kar­tą mi­nė­jau, kad to pa­gei­dau­ja pa­ti žve­jų ben­druo­me­nė – ir Bal­ti­jos, ir prie­kran­tės žve­jai. Ti­kiuo­si, kad tai tik­rai yra ben­dras  ir se­nas žve­jų no­ras, kad Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bą iš­kel­tu­me į Klai­pė­dą“, - pastebėjo B.Markauskas.

Valdininkai nenori į Klaipėdą

Seimo narys Mindaugas Bastys užduodamas klausimą žemės ūkio ministrui B.Markauskui dėl žuvininkystės tarnybos pertvarkymo tarnautojų interesą iškėlė aukščiau už valstybės požiūrį ir įsipareigojimus.

„Žu­vi­nin­kys­tės sek­to­riaus dar­buo­to­jai ne­pri­ta­ria tai re­for­mai, ko­kia yra su­pla­nuo­ta da­ry­ti. Jie mo­ty­vuo­ja tuo, kad nė­ra tin­ka­mai įver­tin­ta, neat­lik­ta stu­di­ja, ir yra įsi­ti­ki­nę, kad to­kio po­bū­džio re­for­ma, ko­kia da­bar yra nu­ma­ty­ta, at­neš dau­giau nei­gia­mų as­pek­tų nei tei­gia­mų“, - klausė B.Bastys.

Ministras B.Markauskas teigė buvęs susitikęs su Žuvininkystės tarnybos darbuotojais, žvejais, išgirdęs ir vienokių ir kitokių nuomonių.

„Šian­dien aš drįs­čiau abe­jo­ti, ar dau­giau pri­ta­rian­čių, ar dau­giau ne­pri­ta­rian­čių re­for­mai, nes yra ir to­kių, ir to­kių. Ti­kė­tis, kad vyk­dant vie­nos ar ki­tos tar­ny­bos re­for­mą bus ab­so­liu­tus pri­ta­ri­mas, tur­būt ne­įma­no­ma. Dau­giau­sia yra ne­pa­ten­kin­tų dėl to, kad rei­kia kel­tis į Klai­pė­dą“, - pastebėjo B.Markauskas.

Jis paaiškino, kad Vy­riau­sy­bės re­gio­ni­nės plėt­ros po­li­ti­ka ir pa­ža­das žve­jams yra aukščiau už atskiros tarnybos darbuotojų norus.

Geras tarnybų reformos pavyzdys galėtų būti Susisiekimo ministerijos sistemoje. Čia per trumpą laiką atlikta transporto saugos padalinių reorganizacija. Sukurta Valstybinė kelių transporto inspekcija, kuri pradėjo veikti nuo gruodžio 1 d. Dėl jos pertvarkymo taip pat būta pasipriešinimų, bet viskas išspręsta.