ŽVEJAI KYLA Į KOVĄ DĖL PARAMOS

Į naują kovą už išgyvenimą pasikeitusiomis sąlygomis kyla Baltijos jūros žvejai.

Nuolatiniai suvaržymai

Europos Komisijos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaras Virginijus Sinkevičius sulaukė naujo Baltijos jūros regiono žvejų skundų pliūpsnio.

Žvejai tikina nebegalintys išgyventi ir skursta pasikeitus jų veiklos sąlygoms. Naują realybę lėmė ir karas Ukrainoje, kai neregėtais tempais ėmė kilti išteklių ir maisto produktų kainos.

Šiomis sąlygomis žvejams būtų lengviau išgyventi, jei jiems būtų leista žvejoti. Jie prašo vėl leisti vykdyti veiklą arba kompensacijos už sustabdytą verslą.

Prieš kelerius metus rytinės Baltijos žvejams įvesti suvaržymai išlieka ir toliau. Jie jau keletą metų negali gaudyti menkių, kurių žvejyba ribojama. Įvedami ir nauji draudimai dėl lašišų žvejybos, mažinamos kitų žuvų kvotos.

Bene aktyviausiai Baltijos jūros regione veikia Lenkijos žvejai. Jų situacija yra lygiai tokia pati – menkių draudimas ir kitų žuvų sugavimo mažinimas.

Karas Ukrainoje, jo pasekmės Europos maisto kainų rinkoms yra rimtos prielaidos Baltijos jūros žvejams prašyti naujų kompensacijų arba panaikinti menkių žvejybos draudimus, kurie galioja nuo 2019 m.

Vykdavo masinė žvejyba

Kodėl Baltijos jūroje draudžiama žvejoti menkes, daugelis žvejų nesuvokia.

Jų aiškinimu, menkių laimikį ir jų populiaciją Baltijos jūroje lemia ne sugauti žuvų kiekiai, o klimato kaita.

Tai gerai iliustruoja ilgametė žvejybos Baltijos jūroje istorija. Sovietiniais laikais ir Klaipėdoje, ir kitų šalių pakrantėse vyko masinė žvejyba dideliais traliniais laivais. Buvo ir menkių, ir strimelių. Tiek Klaipėdoje, tiek Latvijoje veikė žuvų konservų fabrikai. Jie, ypač Latvijos fabrikai, daugiausia konservuodavo Baltijos jūroje sugautas žuvis.

Šiuo metu masinę žvejybą Baltijos jūroje vykdo tik Rusijos žvejai, kurių nevaržo jokie ES draudimai.

Pinigai arba panaikinti draudimai

Kas nutiko Baltijos jūrai, kad joje išnyko menkės? Anot patyrusių žvejų, pagrindinė sąlyga menkėms Baltijos jūroje veistis yra vandens sūrumas. Jis dėl klimato kaitos, mažesnės Atlanto vandens protakos į Baltijos jūrą yra sumažėjęs kelis kartus.

Tai vienas iš aiškinimų, kodėl vakarinės Baltijos žvejams, kad ir mažesniais kiekiais, menkes leidžiama gaudyti, o rytinės Baltijos žvejams – ne. Toliau nuo Danijos sąsiaurių sūraus vandens protaka mažėja, tad ir menkių vislumas sumažėjo.

Todėl žvejai ir kelia kompensacijų už prarastas žvejybos galimybes klausimą. Jie priminė, kad jiems kompensacijos už sumažintą žvejybą buvo mokamos pasaulinės COVID pandemijos pradžioje. Karas Ukrainoje, jo pasekmės Europos maisto kainų rinkoms yra rimtos prielaidos Baltijos jūros žvejams prašyti naujų kompensacijų arba panaikinti menkių žvejybos draudimus, kurie galioja nuo 2019 m.