Žvejybos gelbėtojai Baltijoje nežada nurimti | KaunoDiena.lt

ŽVEJYBOS GELBĖTOJAI BALTIJOJE NEŽADA NURIMTI

Lenkijoje įkurtas žvejybos Baltijos jūroje gelbėjimo komitetas baigiantis 2020 metams vėl sudrebino Europos Sąjungos komisiją.

Žuvys – į miltus

Reikalaujama, kad Europos Sąjungos institucijos pašalintų pažeidimus, kurie yra susiję su jūrų biologinių išteklių naikinimu Baltijos jūroje.

Žvejybos gelbėjimo komiteto nariai kaltina ES institucijas, kad šios pernelyg nuolaidžiavo žuvų miltų gamintojams, todėl leido intensyvią strimelių ir šprotų žvejybą. Tai lėmė, kad buvo sunaikinta menkių mitybos bazė, todėl jų ištekliai sparčiai nyksta.

„Daugelį metų Europos Sąjungos institucijos nieko nedarė, kad sustabdytų didelių žvejybos laivų nekontroliuojamą žvejybą žuvų miltams gaminti“, – tikino žvejai.

Tokia gamyba ypač išpopuliarėjo, nes žuvų miltai naudojami kaip pašaras žuvų auginimui.

Didžiausiais kenkėjais laikomi Skandinavijos šalių, daugiausia Danijos ir Švedijos žvejai.

Mokslininkai pateikė ataskaitą, kad Baltijos jūros menkių būklė yra katastrofiška. Jų išteklių situacija yra prasčiausia po Antrojo pasaulinio karo.

Primena atsakomybę

Menkių žvejybos draudimas rytinės Baltijos jūros regione ir toliau bus tęsiamas, tačiau apie kompensaciją verslui aiškių žinių nėra.

Žvejai reikalauja, kad būtų aiški kompensacijų tvarka ne tik žvejams verslininkams, bet ir privačių laivų savininkams, kurie plukdo žmones į jūrą rekreacinės žvejybos tikslais.

„Mūsų nuomone, Europos Komisija yra atsakinga už dabartinę Baltijos jūros būklę“, – aiškino Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto pirmininkas Andrzejus Detlafas.

Priminta, kad šalims stojant į ES jos institucijos įsipareigojusios, kad žuvų ištekliai bus užtikrinti.

Lietuviai stebi, bet nesikiša

Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas turi gerbėjų ir Lietuvoje, tačiau aktyviau kolegų iš Lenkijos jie neremia. Tiesiog stebi, kas vyksta. Patys Lietuvos žvejai nėra vieningi – jie susiskaldę į interesų grupes.

Tie, kurie labiau žvejojo menkes, laukia, kuo baigsis lenkų keliamas triukšmas prieš ES institucijas. Jie skelbia, kad šis kreipimasis į ES institucijas buvo paskutinysis, tikintis valdininkų supratimo.

2021 metais Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai nežada nurimti – ketina imtis dar aktyvesnių veiksmų. Rengiami dokumentai kreiptis į Europos Teisingumo Teismą.

Teisininkai į tokius veiksmus žvelgia gana skeptiškai. Norint ko nors pasiekti į kovą už žvejų teises turėtų stoti ne grupelės vienokiu ar kitokiu komitetu pasivadinusių žvejų, o valstybių žuvininkystės reguliavimo institucijos.

Tie patys Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai kokios nors apčiuopiamos Lenkijos žuvininkystės reguliavimo sistemos paramos nesulaukė.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS