ŽVEJYBOS VERSLO NAIKINIMAS SULAUKĖ IR ABEJONIŲ

Daug aistrų sukėlę verslinę žvejybą Kuršių mariose ir dalyje Baltijos jūros priekrantės ketinantys „užmigdyti“ pakeitimai sulaukė pastabų Vyriausybėje.

Atsirastų amatinė žvejyba

Parengtas net 12 puslapių Vyriausybės nutarimo projektas, kuris iš esmės pritartų pakeitimams. Kartu pateikta net 19 siūlymų dėl Žuvininkystės įstatymo pakeitimų ir 5 siūlymai dėl Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimo. Galutinis sprendimas priklausys nuo Seimo, nors tradiciškai į Vyriausybės pastabas dažniausiai atsižvelgiama.

Uždraudžiant verslinę žvejybą vidaus vandenyse siūloma įvesti naują terminą – amatinė žvejyba. Tai būtų mažos apimties žuvų gaudymas verslinės žvejybos įrankiais Kuršių mariose, Nemuno žemupyje, polderiuose, didesniuose kaip 500 ha ežeruose. Tai apimtų ir specializuotą stintų bei nėgių žvejybą. Visais atvejais amatinė žvejyba būtų leidžiama sugautas žuvis tiekiant vietinei rinkai.

Vyriausybėje laikomasi nuostatos, kad Kuršių mariose uždrausti verslinę, pagal naują terminą – amatinę žvejybą, išskyrus stintų, būtų netikslinga.

Vyriausybės duomenimis, kasmetiniai Kuršių marių tyrimai rodo ne blogą, o vidutinę žuvų išteklių būklę, išskyrus sterkus ir vėgėles. Toliau būtų taikomi griežtesni ribojimai migruojančių žuvų (lašišų, šlakių, žiobrių, perpelių žvejybai).

Ichtiologinių tyrimų duomenimis, karšių, kuojų, ešerių, stintų ir daugelio kitų pagrindinių žvejybos žuvų išteklių būklė yra gera, per artimiausius penkerius metus keisis nedaug.

Vyriausybė laikosi nuostatos, kad kai 75 proc. Kuršių marių priklauso Rusijai, sugriežtintas verslinės žvejybos draudimas neužtikrintų ryškesnio žuvų išteklių gausėjimo.

Dvigubai mažintų įrankius

Nors amatinė žvejyba iš dalies yra ta pati verslinė žvejyba, tik kitaip pavadinta, Vyriausybė nesiūlo ir toliau palikti tokius pat verslinės žvejybos mastus, kokie buvo iki šiol.

Siūloma du kartus sumažinti Kuršių mariose naudojamų verslinės žvejybos įrankių skaičių – Aplinkos ministerija Kuršių mariose, o Žemės ūkio ministerija jūroje reglamentuotų žuvų buveines tausojančių žvejybos įrankių sąrašą.

Amatinės žvejybos žvejams bus nustatytos atskirų žuvų kvotos. Vienam žvejybos amatininko subjektui būtų suteikiama ne daugiau kaip 15 žvejybos įrankių ir ne daugiau kaip 5 proc. žvejybos limito. Apie pusę žvejybos įrankių tektų išsipirkti aukcione.

Tam, kad būtų žinoma reali žuvų išteklių padėtis Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, siūloma kiekvienais metais atlikti mokslinius žuvų išteklių tyrimus. Kuršių mariose tyrimus užsakytų Aplinkos ministerija, jūroje – Žemės ūkio ministerija.

Iki šiol verslinėje žvejyboje buvo leidžiamas iki 50 proc. šalutinis žvejybos laimikis nuo bendro sugauto kiekio, išskyrus lašišas ir šlakius. Leidžiamą šalutinių žuvų dalį siūloma sumažinti iki 10 proc. nuo bendro laimikio.

Nenaikintų barų priekrantėje

Vyriausybė linkusi gesinti kilusį konfliktą ir Baltijos jūros priekrantėje. Siūloma nepritarti pakeitimui drausti verslinę žvejybą 15, 16, 17, 27, 28 priekrantės žvejybos baruose ir 300 m atstumu nuo kranto.

Vyriausybė laikosi nuostatos, kad kai 75 proc. Kuršių marių priklauso Rusijai, sugriežtintas verslinės žvejybos draudimas neužtikrintų ryškesnio žuvų išteklių gausėjimo.

Vyriausybė remiasi ES žuvininkystės reglamentu. Jis numato, kad „žuvininkystės politika padeda užtikrinti tinkamą pragyvenimo lygį nuo žvejybos veiklos priklausomiems asmenims“. Pagal ES nuostatas, valstybės turi apibūdinti, kokių veiksmų imsis, kad būtų plėtojama mažos apimties priekrantės žvejyba.

Bendra ES žvejybos politika linkusi draudimus įvesti tik kilus didelei žuvų išteklių grėsmei. Pavyzdžiui, gali būti uždrausta menkių žvejyba, nes jų padėtis bloga.

Mokslinių tyrimų duomenys nerodo blogos ar blogėjančios žuvų išteklių Baltijos jūros priekrantėje būklės. Todėl, pagal Vyriausybės išvadą, nėra jokios priežasties uždrausti žvejybą penkiuose žvejybos baruose, kur sugaunama apie 35 proc. Lietuvos priekrantės žvejų laimikio dalies.

Žvejybos draudimą atskiruose baruose įvesti netikslinga ir todėl, kad juose nebūtų galima gaudyti invazinių žuvų rūšių, pavyzdžiui, grundalų. Jų populiacija nuolat didėja. Minėtuose baruose grundalai sudaro 25–35 proc. viso Lietuvos pajūrio jų kiekio.

Jau dabar kai kuriuose iš tų barų taikomi atskirų žuvų žvejybos draudimai pagal laikotarpius. Taip pat pagal laikotarpius ribojama žvejyba bet kokiais tinklais nuo Klaipėdos jūrų uosto molų 3 km spinduliu. Vyriausybė siūlo dėl žuvų migracijos paankstinti verslinės ir mėgėjų žvejybos draudimo laikotarpį 3 km spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų. Prie Šventosios upės žiočių dabar yra nustatytas pusės kilometro spindulio žuvų migracijos koridorius, kur draudžiama statyti tinklus. Vyriausybė šį koridorių siūlo padidinti iki 1 km spindulio.

Siūloma atsisakyti nuostatos Baltijos jūroje įvesti 300 m nuo kranto zoną, kur nebūtų statomi tinklai. Tokios zonos įvedimas būtų žalingas, nes priekrantės žvejai negalėtų naudotis naujausiomis efektyviomis gaudyklėmis, kurios geriausiai pritaikytos žvejoti 3–4 m gylyje.

Vyriausybė siūlo įvesti nuolatinę 50 m nuo kranto tinklų nestatymo zoną. Šiuo metu reikalaujama vasarą nestatyti tinklų arčiau kaip 45 m prie kranto.

Kompensacijų pinigai iš oro?

Vyriausybė suabejojo ir galima nauda iš žvejybos verslo nutraukimo. Dėl žvejybos nutraukimo vidaus vandenyse tektų skirti apie 10 mln. eurų kompensaciją. Dar apie 3 mln. eurų kompensacijų reikėtų už žvejybos ribojimus Baltijos jūros priekrantėje.

Iš mėgėjų žvejybos leidimų dabar per metus surenkama 1,3–1,8 mln. eurų. Padidinus leidimų įkainius ta suma padidėtų maždaug iki 2,5 mln. eurų. Tie pinigai skiriami aplinkos rėmimo fondui. Iš jų atkuriami žuvų ištekliai, skiriama pinigų priemonėms prieš brakonieriavimą, atlyginimams, žuvų išteklių tyrimams, valčių nuleidimo vietoms įrengti.

Aplinkos rėmimo lėšos nekompensuotų tų išlaidų, kurios būtų susijusios su žvejybos verslo nutraukimu. Jei dalis tų lėšų būtų naudojamos kompensavimui, iš ko būtų finansuojamos dabar iš aplinkos rėmimo fondo skiriamos lėšos?

Vyriausybė numatė, kad būtų nustatytas aiškus laikotarpis, konkrečiai nuo 2022 iki 2026 m., per kurį būtų mokamos kompensacijos žvejams už žvejybos verslo nutraukimą.

Kai kurie žvejai verslininkai žvejybos kvotas yra gavę iki 2025 m. Siūloma, kad kol jiems nebus sumokėtos kompensacijos, jie galėtų žvejoti pagal išduotų kvotų datas.