MILIJONŲ BYLOJE – KEISTI VIRAŽAI

Metų pabaiga paprastai žada dovanų ir linksmybių. Paskutinės šio gruodžio dienos gali atnešti naujienų teismo akiratyje atsidūrusiems buvusiems bendrovės "Klaipėdos nafta" vadovams ir būreliui įspūdingų pajamų iš sandėrių su šia valstybės įmone gavusių verslininkų. Bylos pabaiga jau visai čia pat, bet jos kelias iki Klaipėdos apygardos teismo ne mažiau painus ir įdomus.

Kam pelnas, o kam nuostolis

Daugiau nei dvejus metus Klaipėdos apygardos teismas narpliojo baudžiamąją bylą, gavusią naftininkų vardą.

Į kaltinamųjų suolą sėdo ne tik buvęs "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Jurgis Aušra bei komercijos direktorius Ričardas Milvydas, bet ir privačios bendrovės "Naftos grupė" vadovas Antanas Urbutis, jo brolis Artūras Urbutis, šio uošvis Andrejus Vaičiulis, jų pavaldinė Svetlana Popova.

Tarp teisiamųjų yra ir juridiniai asmenys – bendrovės "Naftos grupė" bei "Artilona".

Trumpai apibūdinti itin didelės apimties bylos esmę sudėtinga, nes pinigų siurbimo iš kasmet šimto milijonų eurų apyvartą turinčios "Klaipėdos naftos" schema – labai paini.

Jos esmė – verslo gigantei "Klaipėdos naftai" nuostolinga sutartis su privačia įmone "Naftos grupė". Sandėris atvėrė kelią galimybei per ofšorines kompanijas pinigams keliauti į kitas panašias firmas, kol galiausiai lėšos buvo išgryninamos.

Bylos medžiagoje teigiama, kad taip buvo dirbtinai didinamos "Naftos grupės" sąnaudos ir mažinamas jos pelnas, o tai sudarė prielaidas išvengti prievolės sumokėti bemaž 8 mln. litų pelno mokesčio į valstybės biudžetą.

Kaltinime teigiama, kad dalis išgrynintų pinigų tapo rekordiniu kyšiu vienam "Klaipėdos naftos" atstovų.

Pareigūnai išsiaiškino ir pateikė kaltinimus R.Milvydui ir A.Vaičiuliui esą darius įtaką tuomečiam "Klaipėdos naftos" vadovui J.Aušrai sudaryti ir vykdyti valstybės įmonei nenaudingą sandorį.

Būta ir itin keistai pasibaigusios per 2 mln. litų pretenzijos "Klaipėdos naftai". Ją įmonei už prastovas pareiškė bendrovė "Lietuvos geležinkeliai". Pretenzija buvo nukreipta "Naftos grupei", o ši ją permetė savo tiekėjams, tačiau galiausiai "Klaipėdos nafta" dėl iki šiol neįvardytų priežasčių atsisakė pretenzijos ir pati padengė žalą "Lietuvos geležinkeliams".

Valstybės kaltintojai nustatė, kad akcinei bendrovei "Klaipėdos nafta" buvo padaryta per 70 mln. litų žala, o "Naftos grupė" esą gavo tokio pat dydžio naudą.

Visa tai vyko 2005–2010 m.

Aistros dėl teismo

Šie įvykiai išlindo į dienos šviesą pasikeitus "Klaipėdos naftos" vadovui. Tyrimo ėmėsi Generalinė prokuratūra. Nelengvas darbas buvo vainikuotas kaltinamojo akto surašymu 2015 m. vasario pradžioje.

Tada ir prasidėjo bylos, lyg karštos bulvės, mėtymas.

Netrukus Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Argumentuodamas tokį savo prašymą prokuroras nurodė, kad bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme būtų komplikuotas.

Mat kai kurie kaltinamieji turi nemažą įtaką tarp verslininkų, asmeninių bei dalykinių santykių su Klaipėdos regiono valdžios bei galbūt ir su teisėsaugos pareigūnais.

Visai netrukus, tų pačių metų kovo pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė bylą persiųsti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas susipažino su byla ir perdavė ją nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, nes jo veiklos teritorijoje vyko byloje minimi įvykiai.

A.Valantinas argumentavo, esą prokuroro teiginiai apie galimą kaltinamųjų įtaką esantys deklaratyvūs, nepagrįsti faktiniais duomenimis, o teisėjas nurodė, kad, radus objektyvių įrodymų, galima būtų pasinaudoti nušalinimo teise.

Baiminosi teisiamųjų įtakos

Po savaitės į Lietuvos apeliacinį teismą kreipėsi ir bendrovės "Klaipėdos nafta" atstovas advokatas Giedrius Danėlius. Jis taip pat prašė perduoti bylą nagrinėti vilniečiams.

G.Danėlius, iki tapdamas advokatu, vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūrai ir yra asmeniškai pažįstamas su uostamiesčio prokurorais bei teisėjais. Tad galima įtarti, kad jo išreikštos abejonės nebuvo iš piršto laužtos.

"Objektyvus baudžiamosios bylos išnagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme gali nebūti užtikrintas dėl kaltinamųjų dabartinių ryšių ir įtakos Klaipėdos mieste bei jų užimtų ir šiuo metu užimamų pareigų, dėl kurių kaltinamieji gali turėti įtakos taip pat ir Klaipėdos regiono valdžios ir galimai teisėsaugos pareigūnams, – savo prašyme dėstė G.Danėlius. – Byloje yra informacijos, kad kaltinamieji A.Vaičiulis ir J.Aušra turi didelę įtaką Klaipėdos miesto verslininkų bendruomenei, kurios nariai yra ir pagrindinių Klaipėdos miesto institucijų atstovai, vietos žiniasklaidos vadovai."

Advokatas dėstė faktus: A.Vaičiulis yra ilgametis uostamiesčio "Rotary" klubo narys, Lietuvos "Rotary" komiteto iždininkas, Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacijos vadovas, jis buvo pirmasis Neringos savivaldybės meras, galimų nusikalstamų veikų padarymo metu jis vadovavo Šiaulių banko Klaipėdos regiono skyriui; J.Aušra yra buvęs Klaipėdos apskrities valdytojas, vėliau – Klaipėdos miesto meras, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys. Advokato teigimu, šių asmenų ryšiai ir vis dar turima įtaka gali daryti tiesioginį ir netiesioginį poveikį nešališkam baudžiamosios bylos nagrinėjimui.

"Rašydamas minėtą raštą akcentavau ne nepasitikėjimą Klaipėdos apygardos teismo teisėjais. Rėmiausi kaltinamųjų autoritetu, svoriu ir padėtimi Klaipėdos visuomenėje. Tiesiog norėjome, kad nekiltų jokių abejonių", – prisimindamas prieš pustrečių metų rašytą dokumentą "Klaipėdai" dėstė G.Danėlius.

Norėjo proceso Vilniuje

Būta ir kitų argumentų prašant ją skirti nagrinėti sostinės teisėjams.

"Byla yra itin sudėtinga ir didelės apimties. Sudėtingas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir užbaigtas Vilniuje – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Specialių užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje. Tyrimui vadovavo Generalinės prokuratūros prokuroras, svarbias išvadas byloje teikė ir Valstybės kontrolė, kurios pagrindinė tyrimo atlikimo, taip pat pačios institucijos veiklos vieta buvo Vilniuje, – argumentavo advokatas.

Tame pačiame prašyme pažymėta, kad didžiosios dalies kaltinamųjų gynėjai dirba Vilniuje. Teismo proceso metu, kilus poreikiui, galima būtų greičiau atlikti bet kokius papildomus procesinius veiksmus bylą nagrinėjant būtent Vilniaus apygardos teisme, nes čia yra ikiteisminį tyrimą atlikusi įstaiga, ekspertinės įstaigos, atlikusios objektų tyrimus.

Prašyta atsižvelgti ir į tai, kad byloje civiliniu ieškovu 20 295 511,35 euro sumai pripažinta "Klaipėdos nafta" yra strateginė Lietuvos įmonė. Civilinio ieškovo viena pagrindinių veiklos vietų yra Vilniuje, todėl nukentėjusios įmonės atstovų neapsunkintų dalyvavimas teismo posėdžiuose.

Be to, "Klaipėdos naftos" akcininkei – Lietuvos Respublikai priklauso 72,32 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, o šio akcininko teises įgyvendina Energetikos ministerija, kurios pagrindinė buveinė taip pat yra Vilniuje.

"Visos šios aplinkybės atskleidžia ir ypatingo viešojo intereso svarbą, todėl parenkant bylos teismingumą turi būti vengiama bet kokių prielaidų, leidžiančių abejoti teisminio nagrinėjimo suinteresuotumu ir šališkumu, o kartu sudaryti palankesnes sąlygas byloje dalyvauti ir bendrovės "Klaipėdos nafta" akcininko – Lietuvos Respublikos teisėms ir teisėtiems interesams atstovaujančios institucijos atstovams", – argumentavo G.Danėlius.

Abejonių dėl objektyvumo neturi

Nepaisant visų šių argumentų, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Aloyzas Kruopys atsisakė bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui. Taip byla atsidūrė Klaipėdos apygardos teisme.

A.Kruopys pats ilgus metus yra dirbęs Klaipėdos apygardos teisme. Matyt, jis nesuabejojo savo buvusių kolegų objektyvumu.

Turėtą nuomonę po poros metų pripažino pakeitęs ir G.Danėlius.

Viso proceso metu nejautėme jokio palankumo arba nepalankumo kuriai nors pusei.

"Proceso metu jokių abejonių dėl teismo nešališkumo nebuvo ir nėra. Didelė sėkmė yra ta, kad byla paskirta nagrinėti teisėjui Zigmui Pociui, kuris pasižymi labai puikiais organizaciniais įgūdžiais. Kitas dalykas, kad kaip teisėjas jis yra didelis autoritetas. Tai žinojau dirbdamas Klaipėdoje, tai žinau ir dabar. Vienoje pusėje buvo prokuroras, civilinis ieškovas, kurio atstovas esu aš, kitas civilinis ieškovas – Mokesčių inspekcija, kitoje pusėje – kaltinamieji fiziniai ir juridiniai asmenys bei jų advokatai. Viso proceso metu nejautėme jokio palankumo arba nepalankumo kuriai nors pusei. Teisėjo Z.Pociaus asmeninės savybės ir profesinė patirtis leido pelnyti tokį autoritetą. Net neturėjau minčių prašyti šį teisėją nusišalinti", – šių metų gruodį pripažino G.Danėlius.

Iš Šveicarijos – nauji duomenys

Bandydamas prognozuoti bylos baigtį advokatas kalbėjo apie neplanuotus pokyčius byloje.

Pasirodo, jau nagrinėjant 45 tomų apimties bylą, teismą pasiekė papildoma medžiaga iš Šveicarijos bankų apie pinigų srautų judėjimą teismą dominančiu metu. Taip byla pasipildė dar septyniais tomais.

Gavus šią medžiagą kaltinimą palaikiusi prokurorė paprašė pertraukos ir sugriežtino kaltinimus įtariamiesiems.

Taigi, kai kurie procedūriniai bylos aspektai, advokato G.Danėliaus manymu, gali kelti klausimų.

"Bylai būtų buvę geriau, kad tam tikri duomenys joje būtų buvę nuo pat pradžios. Taip gynybai būtų buvę mažiau argumentų. Teismas šiuos klausimus lyg ir išsprendė, bet jeigu sprendimas bus nepalankus teisiamiesiems, tai gali tapti papildomais argumentais būtent gynybai. Bet tai nėra nei teismo, nei valstybės kaltintojo bėda. Tiesiog ikiteisminis tyrimas užtruko, kažkuriuo metu buvo nuspręsta jį pabaigti, bet tada ne visi duomenys dar buvo surinkti, jie buvo pateikti papildomai", – tvirtino G.Danėlius.

"Tai – labai reikšmingi dokumentai, teismas negalėjo jų ignoruoti. Šie duomenys kaltintojui atskleidė, kokia yra galimos nusikalstamos veikos logika. Todėl jie yra esminiai ir labai svarbūs. Galima spėti, jog gynyba sakys, kad šiuos duomenis jie turėjo žinoti nuo pat pradžios, dėl to kaltinamieji turėjo būti apklausti dar tyrimo metu", – prognozavo advokatas.

Kadangi šioje byloje aiškėja vis įdomesnių faktų, iškyla duomenų apie galbūt nusikalstamos veikos modelius, finansines kai kurių konkrečių asmenų machinacijas, dienraštis tęs šia tema pradėtą tyrimą.