LAIDAVIMO VIRAŽAI: IŠ GATVĖS PIRMO PASITAIKIUSIO ŽMOGAUS NEPAIMSIT

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kas yra laidavimas ir kada galima eiti laiduoti už kitą žmogų pasakojo advokatų tarybos narys, advokatas profesorius Romualdas Drakšas.

– Laidavimas – vienas iš būdų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis nebetampa nei baustas, nei teistas. Kitas asmuo laiduoja, kad šitas asmuo nebedarys daugiau nusikalstamų veikų. 

– Kas gali laiduoti?

– Bet kas, kas turi gerą reputaciją. Nebūtinai šeimos narys. Pavyzdžiui, dirbantis pažįstamas žmogus. Teismas patikrina: jeigu turi labai daug skolų, administracinių nuobaudų, tai gali ir neleisti laiduoti tokiam asmeniui. Tuo labiau, jeigu pats buvai kažkada teistas, tai negalėsi būti laiduotoju. Laiduotojas garantuoja, kad šitas asmuo daugiau nedarys jokių nusikalstamų veikų. Laiduotojui atsakomybės nėra, net jeigu asmuo vėl ką nors ir padarys. Laidavimo terminas – nuo metų iki trijų. Gali būti du variantai, tai dažnesnis – be užstato, ir retesnis – su pinigų įnešimu. Pagal praktiką, tai kažkur 1-2 tūkst. eurų. Tai jeigu laiduojamasis asmuo padarys nusikaltimą, tų pinigų laiduotojas neatgaus. Čia – vienintelė rizika.

– Ar laiduotojas gali netekti savo nepriekaištingos reputacijos, jeigu asmuo nusikalsta dar kartą?

– Įstatymine prasme – ne. Nebent moraline.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kada galima eiti laiduoti už žmogų? Ar galima eiti jau ikiteisminio tyrimo metu? Ar būtina sulaukti teismo?

– Laiduoti galima tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Esmė, kad prokurorai labai dažnai nesiima tos atsakomybės. Jie nori atiduoti tą bylą į teismą, o ten jau sprendžia teisėjas. Jie tik pasako, kad neprieštarauja. Todėl dažniau laidavimas vyksta teisme.

– Kada laiduoti nebegalima?

– Grubiai kalbant, riba – šešeri metai laisvės atėmimo. Tai reiškia viskas, kas yra mažiau, tai: nesunkūs, atsargūs, apysunkiai nusikaltimai, juos galima laiduoti. Viskas, kas aukščiau: sunkūs ir labai sunkūs – nebegalima.

– Tai asmuo gali pretenduoti į atleidimą pagal laidavimą neskaitant nusikaltimo pobūdžio? Svarbu, kad bausmė neviršytų šešerių metų?

– Taip. Bet yra sąlygos laidavimui. Ar pirmą kartą baudžiamas, ar tu prisipažįsti padaręs nusikaltimą, atlygini žalą arba pažadi atlyginti, tai tokios sąlygos. Jeigu kalbant apie nusikaltimų pobūdį, tai svarbu, kad tai nebūtų sunkūs arba labai sunkūs nusikaltimai.

Jeigu laiduojamasis asmuo padarys nusikaltimą, tų pinigų laiduotojas neatgaus. Čia – vienintelė rizika.

– Jeigu laiduojamas asmuo vėl padarytų nusikaltimą, kas tada įvyktų? 

– Laidavimo terminas yra nuo metų iki trijų. Jeigu asmuo per tą laiką padaro naujas nusikalstamas veikas, tai yra du variantai. Jeigu tos neatsargios nusikalstamos veikos ar nusižengimai, už kuriuos nėra numatyta laisvės atėmimo, teismas turi teisę naikinti laidavimą, bet turi teisę ir nenaikinti. Jeigu jis padarė tyčinius laisvės atėmimo nusikaltimus, už kuriuos jau numatomas laisvės atėmimas, tai viskas, laidavimas naikinamas ir jam skiriama bausmė už tas nusikalstamas veikas.

– Jeigu randi laiduotoją, ar reikia teismui įrodinėti, kad jis tavo pažįstamas? Ar tiesiog tas asmuo pasirodo, pasirašo ir viskas?

– Ne, viskas vyksta daug sudėtingiau. Tu teiki prašymą, kad atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodai, kas sutinka būti laiduotoju. Tas laiduotojas turi pateikti savo charakteristiką, neteistumo pažymą. Teismas jį pasikviečia ir išsiklausinėja, kokie ryšiai pas tave su tuo asmeniu. Jeigu jokių ryšių nėra, tai gali ir nepriimti tokio laiduotojo. Pasakys, kad tu neturi jokios galimybės daryti teigiamos įtakos šitam žmogui. Niekaip negali garantuoti, kad jis nedarys nusikaltimų. Turi būti ryšiai, santykiai kažkokie, įtaka. Taip iš gatvės pirmo pasitaikiusio nepaimsit.