KORUPCINĖS EPOPĖJOS: AKIVAIZDU, BET NEĮRODYTA

Iš rezonansą visuomenėje sukėlusių politinės korupcijos skandalų matyti, kaip valstybė apvagiama ar net bandoma ją užvaldyti. Tačiau dažnai jie subliūkšta, jų herojai lieka įsitaisę ant minkštų valdžios kėdžių. Kodėl?

Netrukus bus skelbiamas nuosprendis „MG Baltic“ byloje – dar vienas lakmuso popierėlis politinės korupcijos atkirčiui patikrinti. Bandymų daryti politikams poveikį kyšiais ar savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis saga tęsėsi ne vienus metus.

Įspūdingiausias siužeto vingis – 2016 m. gegužės 10 d.: apie 16 val. prie Seimo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje tuomet Seimo nariui ir Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininkui Eligijui Masiuliui jo automobilyje tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis perdavė apie 90 tūkst. eurų. Pakuotė – dėžutė nuo alkoholio butelio. Visa tai slapta fiksavo Specialiosios tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Vėliau R.Kurlianskis tikino pinigus skolinęs E.Masiulio politinei veiklai, o šis minėjo giminaičių ketinimus investuoti į nekilnojamąjį turtą, tad siūlė prisidėti ir R.Kurlianskiui.

Teismui byla perduota 2018 m. balandį. Per ketverius metus įvyko beveik 300 posėdžių, apklausta per 100 liudytojų, tarp jų – daugybė esamų ir buvusių politikų. Aiškėjo, kad įtarimų keliantys saitai bandant paveikti politinius procesus ir įstatymų leidybą „MG Baltic“ siejo ne tik su E.Masiuliu ir kitais tuomečiais liberalais, bet ir su Darbo partijos (DP) elitu.

Byloje aštuoni kaltinamieji – penki fiziniai ir trys juridiniai asmenys. Prokuratūra prašo R.Kurlianskiui skirti šešerius su puse metų kalėjimo, E.Masiuliui – septynerius. Kaltinimai taip pat pateikti Seimo nariui „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui ir dar dviem buvusiems parlamentarams eksliberalams – Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui. Koncernui „MG Baltic“, kaip juridiniam asmeniui, prokuroras prašo skirti maždaug 1,5 mln., LS – apie 565 tūkst., DP – beveik 373 tūkst. eurų baudas.

Kaltinamieji prašo juos išteisinti. E.Masiulis piktinosi, kad teisėsauga be reikalo kriminalizavo partijų vidinius reikalus. R.Kurlianskis sako tiesiog bendravęs su politikais, reiškęs nuomonę apie svarstomus įstatymus.

Beje, „MG grupei“ ir šalims susitarus dėl taikos dviejose dalykinės reputacijos bylose, susijusiose su parlamentiniu tyrimu dėl nederamo verslo poveikio politiniams procesams, teismas jas nutraukė. Po kelerių metų bylinėjimosi su valstybe ir Seimo nariu Vytautu Baku „MG grupė“ atsisakė savo reikalavimų.

Skaičių magija

Deja, užmojai duoti atkirtį korumpulams, sistemiškai užkardyti politinės korupcijos voratinklius neretai baigdavosi simbolinėmis bausmėmis, kartais – išteisinimu ar skandalas subliūkšdavo nė nepasiekęs teismo.

Štai net keliolika metų politines aistras kėlė DP juodosios buhalterijos ir su ja susijusios bylos. 2004–2006 m. į oficialią DP buhalterinę apskaitą neįrašyta per 7 mln. eurų pajamų ir per 4 mln. eurų išlaidų. 2006 m. pradėtas tyrimas išsiskyrė ir detektyviniais elementais, ir beveik magijos triukais. Įtariamasis V.Uspaskich buvo dingęs, buvo paskelbta net tarptautinė paieška, pagaliau jis sulaikytas Maskvoje 2007 m. rugsėjo 26 d., o kitą dieną suimtas Vilniaus oro uoste, jam net uždėti antrankiai.

DP kaip juridiniam asmeniui byla buvo nutraukta, nes partija reorganizuota į kitą juridinį asmenį. Nėra tokios partijos – nėra ką bausti. Kol apsižiūrėta, kad vis dėlto buvo galima bausti, išgelbėjo senatis. Tačiau netrukus ji vėl atvirto į Darbo partiją. Magija: bausmės išvengė, bet 2020 m. prieš Seimo rinkimus atgavo 1,84 mln. eurų 2007 ir 2008 m. jai paskirtų, bet nesumokėtų valstybės dotacijų, mat tuo metu nebuvo aiški politinės korupcijos bylos baigtis.

2013 m. kaltinamieji išgirdo nuosprendį: V.Uspaskichui – ketveri įkalinimo metai, dar dviem – trumpiau. Tačiau 2016 m. Apeliacinis teismas nusprendė kitaip: nuteistieji palikti laisvėje – atsipirko piniginėmis baudomis.

„Legendinės DP bylos baigtis – mūsų įstatymų trūkumų rezultatas“, – sako Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis.

Skirmantas Bikelis/Asmeninio archyvo nuotr.

Jis aiškina: DP kaltinta neapskaičiusi mokesčių ir juos nuslėpusi, tačiau, kai buvo padarytos šios nusikalstamos veikos, pagal tuo metu galiojančius Lietuvos įstatymus mokesčių slėpimas mokesčių inspekcijai pateikiant melagingas deklaracijas buvo nesunkus nusikaltimas. Be to, tuo metu dar vis buvo numatyti ydingai trumpi senaties terminai.

„Šios įstatymų spragos, ypač išryškėjusios nagrinėjant DP bylą, buvo pataisytos, tačiau bylai dar taikyti įstatymai, kurie galiojo nusikalstamų veikų padarymo metu. Kelių įstatymų trūkumų suma ir davė rezultatą, kad buvo skirtos labai švelnios bausmės, o dėl senaties pagal atskirus straipsnius ji buvo nutraukta“, – aiškina S.Bikelis.

V.Uspaskichas atstovauja Lietuvai Europos Parlamente, V.Gapšys, beje, ir „MG Baltic“ bylos herojus, – Seimo narys.

Formos vis rafinuotesnės

Išteisinimu pernai birželį baigėsi dar viena didelį rezonansą visuomenėje sukėlusi byla, kurios herojus – garsus politikas. Prokuratūra teigė, kad Rolandas Paksas ir žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovas Gedvydas Vainauskas buvo sutarę dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose.

Pasak S.Bikelio, šios bylos baigtis – įrodymų vertinimo keblumo korupciniuose nusikaltimuose pavyzdys. „Korupcijos formos darosi vis rafinuotesnės. „MG Baltic“ korupcijos atveju buvo elgiamasi bravūriškai: pinigai grynaisiais dėžutėje perduoti iš rankų į rankas. Dažniausiai apie korupciją kalbama vos suprantamomis užuominomis, realus kyšis nebūtinai būna pinigais, gali būti ir kažkokiomis paslaugomis, kurias teikia tretieji asmenys“, – pasakoja S.Bikelis.

R.Pakso ir G.Vainausko byloje niekas net neaptiko paties kyšio, buvo užfiksuotas tik pokalbis. Tačiau ir jame niekas nekalba visiškai aiškiai ir tiesiogiai – kalbėta tik pašnekovams suprantamomis užuominomis.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Pirmos instancijos teismui liko abejonių, todėl jis kaltinamuosius išteisino, bet Apeliacinis teismas pasakė, kad iš konteksto suprantama, jog čia buvo susitarimas dėl kyšio. Aukščiausiasis Teismas irgi įsitraukė į įrodymų vertinimą, nors jis to lyg ir neturėtų daryti – jis turi remtis tokiais faktais, kokius nustatė Apeliacinis teismas. Galiausiai jis pasirėmė pirmos instancijos teismo išvadomis, suabejojo įrodymais. Kadangi baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems nepalankūs sprendimai turi būti priimami eliminavus esmines abejones, apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas.

„Tačiau Lietuvos baudžiamasis įstatymas remiasi tarptautinėse sutartyse numatytais reikalavimais, kad atsakomybė už korupciją turi kilti nebūtinai tik užfiksavus kyšio davimą, pakanka vien pažado jį duoti ar susitarimo, tai ir buvo užfiksuota R.Pakso ir G.Vainausko byloje. Tad šios bylos baigtis – ne tik įrodymų vertinimo, ar teismai tikisi jų gana tiesmukų, juodu ant balto, ar pasiruošę juos išskaityti iš konteksto visumos, bet ir įstatymų interpretavimo klausimas. Įstatymas numato atsakomybę vien už pažadą, susitarimą dėl kyšio, o teismai konservatyviai reikalauja ne tik susitarimo, bet ir paties kyšio perdavimo“, – pabrėžia S.Bikelis.

Skandalai subliūkšta

Per 32 Lietuvos nepriklausomybės metus buvo daugybė subliuškusių politinės korupcijos skandalų. Vienas tokių sprogo 2004 m., kai buvo paviešintos politikų ir verslininkų telefoninių pokalbių išklotinės. Iš jų atrodė akivaizdu, kad tuomečiai Seimo nariai Vytautas Kvietkauskas, Vytenis Andriukaitis ir Arvydas Vidžiūnas iš įmonių grupės „Rubicon group“ vadovo Andriaus Janukonio ėmė kyšį. Tačiau netrukus ikiteisminis tyrimas dėl politikams pateiktų įtarimų buvo nutrauktas neradus pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų. Generaliniam prokurorui net teko viešai atsiprašyti už vieno jų įžeidimą.

Su „Rubicon group“ susiję ir kiti to meto korupcijos skandalai. Nuo tada Artūras Zuokas įgijo Abonento pravardę, nes išsiaiškinta, kad šios bendrovės juodojoje buhalterijoje tarp kitų politikų inicialų su šalia pažymėtomis apvaliomis sumomis, minimas Abonentas ir yra A.Zuokas.

„Rubicon group“ susijusi ir su bandymu jam nupirkti papildomą balsą 2003 m. Vilniaus mero rinkimuose. Politiko nurodymu verslininkai turėjo perduoti tarybos nariui Vilmantui Drėmai kyšį. Paviešinti politikų ir verslininkų pokalbiai pribloškė ir frazėmis apie Neryje plaukiantį pilvu į viršų, jei nepavyks susitarti. Už kai kuriuos šių didžiulio masto korupcinių skandalų epizodus jų herojai pripažinti kaltais, bet atsipirko simbolinėmis baudomis.

Kita – „Alitos“ privatizavimo byla garsi tuo, kad joje buvo priversti aiškintis net tuometiniai prezidentas Rolandas Paksas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, premjeras Algirdas Brazauskas. 2003 m. valstybei priklausiusi „Alita“ parduota tuomečiams jos vadovams, nors vienas Italijos verslininkas siūlė apie 9 mln. daugiau. Argumentuota slapta specialiųjų tarnybų pažyma, neva jis susijęs su nusikalstamomis grupuotėmis, tačiau išaiškinta, kad tokios pažymos nebuvo. Kaltųjų šioje byloje nerasta.

Politinės korupcijos bylų spektras didžiulis – bandoma papirkti politikus ir dėl įstatymų, ir dėl postų, ir dėl turto, ir dėl balsų. 2012 m. Seimo rinkimuose įtarta, kad darbiečiai bandė nusipirkti 3 tūkst. nuteistųjų balsų, bet tam pareigūnai sutrukdė. Vis dėlto keturių politikų mandatų Seimas nutarė nepripažinti, tačiau vėliau teismai juos išteisino.

Štai ir naujausia žinia: Seimo narys Petras Gražulis prieš kelias savaites pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, nes 2015–2017 m. iš vienos privačios bendrovės gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais, neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų veiklą. Jam skirta per 15 tūkst. eurų bauda.

Korupciniai skandalai gana dažnai krečia savivaldą, kaip kad dabar yra Kaune. Žinoma, kiekvienas nusikaltimas, nors ir nedidelis, vertas bausmės. Tačiau kažin ar padidina pasitikėjimą Temide, kai, pavyzdžiui, šešerius su puse metų aiškintasi, ar Utenos meras Alvydas Katinas prašęs bendrovės, kuri laimi savivaldybės viešuosius pirkimus, neatlygintinai suremontuoti buvusio jo partijos nario pavaldinės sodybos namo stogą ir įstatyti lauko duris. Mero kabinete net buvo įtaisyta pasiklausymo aparatūra, byla perėjo visas instancijas, kol galiausiai baigėsi niekuo.

Legendinė bausmė

Griežčiausią bausmę pelnė pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo stambaus korupcijos skandalo herojus – tuometis Seimo narys Audrius Butkevičius. 1997 m. jis buvo sulaikytas, kai paėmė voką su 15 tūkst. JAV dolerių iš degalų bendrovės „Dega“ direktoriaus Klemenso Kiršos, kad būtų nutraukta prokuratūroje tirta byla dėl šios įmonės. Politikas nuteistas kalėti pusšeštų metų, jam skirta piniginė bauda, konfiskuota dalis turto. Jis pats tikino, kad taip su juo susidorojo politiniai oponentai. Tuo matyt tikėjo ir nemaža dalis parlamentarų, nes Seime apkaltos metu iš A.Butkevičiaus mandatas nebuvo atimtas. Tad turėjome unikalų atvejį – Seimo narį, reziduojantį kalėjime. Atlikęs du trečdalius bausmės jis paleistas į laisvę.

Griežčiausia bausmė skirta pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo stabmaus korupcijos skandalo herojui A. Butkevičiui. (Gedimino Bartuškos nuotr.)

Dabar, anot STT Tyrimų koordinavimo valdybos vadovės Ramunės Gervickienės, teismai už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas dažniausiai skiria baudas. Štai pernai STT baigė ir teismui perdavė 27 baudžiamąsias bylas, iš teismų išnagrinėtų 49 baudžiamųjų bylų, kuriose tyrimą atliko STT, 42-ose (86 proc.) 44 asmenys pripažinti kaltais.

Ramunė Gervickienė/Asmeninio archyvo nuotr.

Pernai STT tirtose bylose teismai 22 asmenims skyrė 392 tūkst. eurų baudų, didžiausia fiziniam asmeniui – 55 tūkst., juridiniam – per 112 tūkst. Tad nesunku suskaičiuoti: atmetus tą solidesnę baudą išeina, kad vidutiniškai vienam korumpului skirta 16 tūkst. eurų bauda. Skausmingiau tai, kad teismai priėmė sprendimus konfiskuoti nusikalstamu būdu gautą turtą, kurio vertė – per 1,1 mln. eurų, iš jų 685 tūkst. pritaikius išplėstinį turto konfiskavimą.

Didžiausia bauda juridiniam asmeniui skirta STT tirtoje politinės korupcijos byloje, kurioje kaltais dėl prekybos poveikiu ir kitų korupcinių nusikaltimų pripažinta politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ ir penki asmenys. Partijai teismas skyrė 112 tūkst. eurų baudą ir konfiskavo per 279 tūkst. eurų jos turto. Partija per savo atstovą sutarė su dviem asmenimis dėl kyšio mainais į laimėjimą Vidaus reikalų ministerijos ir jos įmonės viešuosiuose konkursuose. Pagal suklastotus dokumentus sumokėta ir už partijos viešinimo paslaugas. Šiuo metu byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme.

O didžiausia bauda fiziniam asmeniui – 55 tūkst. eurų skirta statybų bendrovės vadovui. Šioje STT tirtoje byloje asmenys nuteisti dėl papirkimo, kyšio ėmimo ir dokumentų klastojimo vykdant Klaipėdos miesto savivaldybės viešųjų pirkimų metu nupirktų objektų statybos rangos darbus ir atliekant statybos techninę priežiūrą. Šiuo metu byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme.

Ko reikia lūžiui

Korupcija – specifinis nusikaltimas, kur dalyvauja abi pusės, kaip sakoma, ranka rankon, todėl juos sunku įrodyti. Vis dėlto, kas toji silpnoji grandis, kad kol kas už politinę korupciją nesulaukiame griežtų bausmių – įstatymų bazė, ikiteisminės institucijos ar teismai? S.Bikelio vertinimu, įstatymai, bent jau baudžiamieji, pakankamai įgalina nubausti už politinę korupciją. Tačiau juos taikančių kai kurių teisėjų supratimas kartais būna konservatyvus, nors įstatymuose korupcijos suvokimas daug platesnis.

Politinė korupcija – kontekstinis dalykas, retai kas tiesiai šviesiai įvardija, tiesiai šviesiai perduoda kyšį.

„Politinė korupcija – kontekstinis dalykas, retai kas tiesiai šviesiai įvardija, tiesiai šviesiai perduoda kyšį. Tą netiesioginį kontekstinį politinės korupcijos pobūdį ir rafinuotus iš nusikaltimų sukauptų turtų kaupimo ir slėpimo būdus teisėsauga ir teismai turi gerai perprasti ir remdamiesi šiuo supratimu vertinti bylos aplinkybes ir kaltinamųjų keliamas versijas. Tada korupcijos persekiojimo rezultatai galėtų pagerėti“, – pabrėžia S.Bikelis.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad teisėsaugai dar reikia išmokti rasti slepiamą neteisėtai įgytą turtą. Štai ką tik Kauno savivaldybę sukrėtusiame korupcijos skandale įtariamasis turi daug nekilnojamojo turto objektų savo vardu, kas, pasak S.Bikelio, keista, nes paprastai neaiškios kilmės turtas yra slepiamas. Teisinės priemonės konfiskuoti iš neišaiškintų nusikaltimų sukauptą (įtartiną ir nepaaiškintą) turtą yra išplėstinis turto konfiskavimas, civilinis turto konfiskavimas.

„Kai mūsų teisėsauga sugebės rasti paslėptą, kitiems asmenims perleistą turtą, o teismai, remdamiesi aplinkybių visuma ir netiesioginiais įrodymais, galės konstatuoti, kad tai iš korupcinės veiklos gautas turtas, tada bus lūžis kontroliuojant korupcinius nusikaltimus“, – pabrėžia S.Bikelis.

Tačiau jis skeptiškai vertina vis sklandančią idėją, kad tarėjai teismuose padėtų teisingiau nagrinėti korupcines bylas. Jo įsitikinimu, abejotina, kad kažkas, visiškai nesusijęs su justicija, pirmą kartą savo akimis matantis baudžiamąjį procesą, ateis iš šalies ir nuspręs geriau nei patyręs teisėjas. Juo labiau kad tarėjas dėl savo sprendimo nerizikuotų savo profesine karjera, tad jo profesinės atsakomybės praktiškai nebūtų. Be to, laikiną teisingumo vykdytoją būtų lengviau paveikti ar net pagąsdinti.

S.Bikelis sako norintis tikėti, kad kiekviena, pavyzdžiui, didelį rezonansą visuomenėje sukėlusi teisėjų korupcijos byla, sukrečia atitinkamą sritį, ir tai gerina situaciją. Ir „MG Baltic“ bylos nuosprendis turės simbolinę reikšmę mūsų supratimui, ar politinės korupcijos atveju gali būti reali bausmė, o gal ji sunkiai apčiuopiama ir nustatoma, todėl bylos baigiasi niekuo.

Tiesa, E.Masiulis vieną bausmę jau gavo – jis eliminuotas iš politikos. Korupcinėse bylose teisėju turėtų būti ir rinkėjas. Deja, tai ne visuomet suveikia. Tai rodo ne tik kai kurių politikų, bet ir dalies visuomenės skaidrumo suvokimą.