PREKYBA ŽMONĖMIS – VISO PASAULIO RYKŠTĖ

„Pamirškime narvus, surištas rankas, kojas, į galvą įremtą pistoletą. Tokį vaizdą nesunku suprasti kaip prievartą. Tačiau labai sunku suvokti, kaip psichologiškai žmogus priverčiamas kažką daryti prieš savo valią“, – sako Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) apygardos teismo Ilinojaus šiaurinės apygardos teisėja Virginia Mary Kendall.

Ne tik manipuliatoriai

Pasaulyje skaičiuojama 22–44 mln. prekybos žmonėmis aukų. JAV po Palermo protokolo pasirašymo pradėjo tvarkyti statistiką, ji yra gana preliminari, tačiau skaičiuojama, kad prekybos žmonėmis aukų gali būti apie 30 mln. ir tik 90 tūkst. yra pavykę identifikuoti. Taip pat skaičiuojama, kad apie 100 tūkst. vaikų nukentėjo išnaudoti seksualiai.

V. M. Kendall Lietuvoje jau antrą kartą vedė mokymus prekybos žmonėmis tema. Iki tapdama teisėja, ji dirbo Čikagos prokuratūroje ir palaikė kaltinimus baltųjų apykaklių nusikaltimų, policijos korupcijos, vaikų tvirkinimo ir reketo bylose. V. M. Kendall padėjo sukurti Generalinio prokuroro patariamąjį komitetą, kuris peržiūrėjo visas vaikų išnaudojimo bylas.

Ji parašė daugybę straipsnių įvairiomis temomis, įskaitant tarptautinių žmogaus teisių ir prekybos žmonėmis. „Jūs esate pirmojo lygmens šalis ir gerai susitvarkote. Paprastai vykstu į tas šalis, kurios nesusitvarko“, – sakė į Lietuvą atvykusi teisėja.

40 mlrd. JAV dolerių – tiek susižeria nusikaltėliai pasaulyje iš prekybos žmonėmis.

Kalbant apie prekybos žmonėmis reiškinį, reikia pabrėžti, kad Lietuva yra aukų kilmės šalis. Lietuviai, kurie įvairiais verbavimo būdais yra įtraukiami į prekybos žmonėmis tinklą, dažniausiai yra išvežami į įvairias užsienio šalis, tačiau prekyba žmonėmis prasideda jau čia, Lietuvoje. Neretai vėliau aukos patenka į tarptautinius prekybos žmonėmis tinklus, iš kurių ištrūkti labai sudėtinga. Prekyba žmonėmis Lietuvoje dažnai tapatinama su prostitucija ir moterų išnaudojimu.

V. M. Kendall išskyrė – beveik visose šalyse, kuriose klesti prekyba žmonėmis, yra ir korupcija. Tai susiję, nes arba padedama, arba nematoma, kaip vykdomi nusikaltimai.

Kalbėdama susirinkusių teisėjų, prokurorų, advokatų ir policininkų auditorijai JAV teisėja atkreipė dėmesį į tai, kad svarbiausias elementas, dirbant su prekybos žmonėmis bylomis, yra psichologinis.

Prekiautojai žmonėmis yra chameleonai ir manipuliatoriai. Aukos iš jų nuolat jaučia, girdi ir galiausiai jais patikėti, kad nebegali niekur pabėgti. Grasinimai, šantažas – patogūs įrankiai įbauginti auką taip, kad net sulaukusi pagalbos auka stoja ginti savo kankintojo. Toks psichologinės manipuliacijos elementas yra labai stiprus ir ne visada atpažįstamas.

Palermo protokolas

Kaip rodo prekybos žmonėmis atvejų analizė Lietuvoje, aukos į nusikaltėlių tinklus įviliojamos įvairiais būdais. Dažniausiai vieni metodai naudojami, kol dar žmonės yra Lietuvoje, o visai kitaip elgiamasi jau išvykus iš šalies. Lietuvoje populiariausi būdai – pažadai, apgaulė, įklampinimas į skolas – realias ar menamas, o išvykus iš šalies, švelnus elgesys pasikeičia į tiesioginius gąsdinimus ar net fizinį smurtą.

Justinos Lasauskaitės nuotr. 

Teisėja V. M. Kendall neabejojo, kad revoliuciją dėl prekybos žmonėmis nusikaltimų prevencijos ir tyrimų padarė Palermo protokolas. „Iki 2000 m. nebuvo tokio būrio valstybių, kurios susirinko Palerme ir psichologinę prievartą prilygino fizinei. Palermo protokolas privertė susitelkti į aukas. Per 100 valstybių pripažino, kad tai yra žmogaus teisių pažeidimas”, – teigė V. M. Kendall.

Lietuvos Seimas šį protokolą ratifikavo 2003 m. Šiame protokole keliami tokie pagrindiniai tikslai: užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir kovoti su ja, su reikiama pagarba ginti asmenų, nukentėjusių nuo šio nusikaltimo, teises, skatinti valstybių tarpusavio bendradarbiavimą kovoje su prekyba žmonėmis.

Anot V. M. Kendall, JAV iki 2001 m. taip pat neturėjo įstatymo, kaip veikti prekybos žmonėmis atvejais. Teisėja prisiminė, dar 1995 m., dirbdama prokurore, sulaukusi FTB agentės skambučio. Kalba buvo apie tai, kad į FTB kreipėsi mama, nes sūnus išėjo iš namų, bet prieš tai su kažkuo kalbėjosi. FTB agentė aiškino, kad tai ne jų tyrimų objektas ir gal V. M. Kendall gali paskambinti ir pasikalbėti su ta mama.

Prokurorė sutiko, tačiau dėl palaikymo iš savo vadovų teko pakovoti. V. M. Kendall pareiškė, kad kaltinimas galėtų būti pagrobimas. Visiems tai atrodė neįtikėtina. Paauglys pabėgo iš namų ir tiek čia to nusikaltimo, bet V. M. Kendall laikėsi savo.

Galiausiai jaunos prokurorės įtarimai pasitvirtino – per kratą įtariamojo namuose buvo rasta dar penkiolika paauglių, kurie buvo išnaudojami pornografijai. Tačiau kaltinimas ir liko pagrobimas, nes prekyba žmonėmis dar nebuvo apibrėžta įstatymais.

„Palermo protokolas – visų pirma aukų apsauga. Be to, mes visame pasaulyje pripažįstame, kad visi asmenys iki 18 metų yra pažeidžiami ir to net nereikia įrodinėti“, – skirtumą iki ir po Palermo protokolo minėjo teisėja.

Apgaulė ir pasirinkimas

Dar šiek tiek statistikos apie prekybą žmonės. Teisėjos V. M. Kendall pateiktais duomenimis, 2021 m. pasaulyje nagrinėtos 10 572 bylos dėl prekybos žmonėmis. Iš 20 mln. aukų – tik 10 tūkst. bylų, paskelbti 5 tūkst. nuosprendžių ir tik 90 tūkst. aukų identifikuota.

„Aukas sunku identifikuoti, nes jos neprisipažįsta. Tie žmonės jaučia didžiulę gėdą ir dažniausiai galvoja, kad yra patys kalti. Todėl labai svarbu susitelkti ne į patį nusikaltimo veiksmą, o sugebėti pažvelgti į situaciją aukos akimis – ar tikrai ji buvo laisva pasirinkti tai, ką darė“, – psichologinės prievartos aspektą pabrėžė pašnekovė.

Justinos Lasauskaitės nuotr. 

Anot V. M. Kendall, svarbu suprasti, kad pats žmogus nepasirenka, jis įvairiais būdais priverčiamas: jei yra apgaulė, tai jau ne laisvas žmogaus pasirinkimas.

„Tas sutikimas įvyko naudojant apgaulę, todėl tai nėra sutikimas. Jei jums prieš vedybas žada gyvenimą saloje, prabangioje viloje, o po vedybų atveža prie lūšnos, tai juk ne tokiomis sąlygomis sutikote tekėti. Arba siūlo pirkti „Mercedes-Benz“ markės automobilį, o sumokėję gaunate VW – juk ne tokios susitarimo sąlygos buvo“, – tai, kad prekybos žmonėmis aukos yra apgaunamos, pabrėžė V. M. Kendall.

Teisėja pateikė savo 92 metų mamos pavyzdį: ji sakytų, kad auka galėjo pabėgti, paskambinti policijai. Tačiau taip nėra. Todėl labai svarbu kaltinime pateikti aukos istoriją, kurioje išryškėja, kad buvo atimti dokumentai, auka neturėjo galimybės skambinti, nes už tai grėsė bausmė arba šantažas, kad nesutikus nukentės jos artimieji.

Pasitelkia šunis

Koks turėtų būti prekybos žmonėmis tyrimo ir teisminio nagrinėjimo procesas? Teisėja V. M. Kendall pabrėžė, kad itin svarbu suprasti traumą patyrusio žmogaus elgesį, per apklausą siekti sumažinti pakartotinės traumos riziką, o teismo salė turi būti orientuota į traumą patyrusį žmogų.

„Aukos užspaudžia savo emocinę reakciją, todėl jų pozicija gali atrodyti keistai, jos neretai ima kalbėti, kad nežino, joms nerūpi, bet akivaizdu, kad kažką slepia. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti vos ne nusikaltimo bendrininkai, bet taip yra dėl užspaustų emocijų. Taip aukos saugo save, nes nenori vėl ir vėl patirti tų emocijų“, – aiškino teisėja.

Kalbėdama ji peršoko prie karo Ukrainoje – ukrainiečiai kariai kasdien mato žūstančius savo tautiečius, tačiau, nepaisydami šio baisaus suvokimo, emocinio sukrėtimo, kasdien ima ginklą ir eina kovoti. Jie užspaudžia šias baisias emocijas. Tačiau jos prasiverš vėliau, jau po karo. Būtent po karo vyrai išgyvena tą potrauminį šoką.

Panašiai, anot V. M. Kendall, yra ir prekybos žmonėmis aukoms, todėl labai svarbu joms suteikti saugią aplinką, specialistų pagalbą, kad jos, patikėjusios esančios saugios, prabiltų apie tai, ką išgyveno. „Reikia suprasti, kaip patirta trauma paveikia žmogų“, – tęsė teisėja.

Tam V. M. Kendall rekomenduoja pasitelkti ekspertus, nevyriausybines organizacija, kurios dirba su aukomis ir geriausiai žino jų išgyvenimus. Amerikoje būtent nevyriausybinių organizacijų rūpesčiu kuriami namai prekybos žmonėmis aukoms, teismo salė orientuota į auką – auka liudija nuotoliniu būdu ir niekas nežino, kur ji yra, ir auką kankinęs prekybininkas nekvėpuoja jai į nugarą, nėra jokios aukos ir nusikaltėlio akistatos, nes aukos psichologinė trauma gali pakenkti siekiui nuteisti nusikaltėlį.

Vien tik buvimas tame pačiame pastate su skriaudėju yra didelė rizika, kad auka gali išsigąsti ir pabėgti. „Negali būti taip, kad auka išėjo iš teismo salės ir žurnalistai ją pamatė ir aprašė“, – pabrėžė teisėja.

Tačiau patikino, kad prekybos žmonėmis bylos net esant seksualiniam aspektui Amerikoje yra atviros žiniasklaidai, kitaip būtų didžiulis skandalas. Slepiama ir saugoma yra tik auka.

Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis rūpesčiu ir Amerikos ambasados finansavimu organizuotuose mokymuose teisėja V. M. Kendall dalijosi asmeniniais pavyzdžiais. Nagrinėjant prekybos žmonėmis bylas, į teismą ji atsiveda du didelius, bet labai gerus savo šunis.

„Auka gali juos glostyti, jie padedą galvą ant kelių. Jie labai geri. Taip žmogus atsipalaiduoja ir pasijunta saugus. Dar ir dabar kolegos prašo: „Gal gali atvesti savo šunis? Bus nagrinėjama prekybos žmonėmis byla“, – pasakojo teisėja.

Pabaigoje apie nuosprendį. Tai yra būdas šviesti kolegas ir visuomenę. Nuosprendžiu būtina išaiškinti, kad prekybos žmonėmis aukos orumas buvo taip pažemintas, kad ji negalėjo laisvai, sveikai gyventi.