NUOSPRENDIS A. PALECKIO ŠNIPINĖJIMO BYLOJE: TEISMAS SKYRĖ ŠEŠERIUS METUS NELAISVĖS

Šiaulių apygardos teismas antradienį pripažino buvusį politiką Algirdą Paleckį kaltu šnipinėjimo Rusijai byloje ir skyrė jam šešerius metus laisvės atėmimo.

Toje pačioje baudžiamojoje byloje kaltę pripažinęs ir parodymus davęs vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo baudžiamoji byla nutraukta, BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Teismas paskelbė, kad D. Bertausko geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Generalinė prokuratūra A. Paleckiui siūlė skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o D. Bertauską atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė, kad ekspolitikas naujų nusikaltimų nepadarė, A. Paleckio rinkta užsienio valstybės žvalgybą dominanti informacija nepriskiriama informacijai, kuri yra Lietuvos valstybės paslaptis.

Be to, atsižvelgta, kad FST užduotys nebuvo iki galo įvykdytos – rinkta Rusijos  žvalgybą dominanti informacija nebuvo jai perduota, t. y. nesukėlė neigiamų pasekmių.

Neabejotinai akivaizdu, jog A. Paleckio ir D. Bertausko padaryta veika vykdant šią Rusijos specialiųjų tarnybų užduotį, yra labai pavojinga, nes susijusi su pagalba Rusijai veikti prieš Lietuvos Respubliką.

„Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad Algirdo Paleckio padaryto nusikaltimo pavojingumas visuomenei yra mažesnis lyginant su kitais rūšiniais tokio pobūdžio nusikaltimais“, – rašoma teisėjos Nijolės Matuzevičienės paskelbtame nuosprendyje.

50-mečiui A. Paleckiui skirta reali laisvės atėmimo bausmė, jis kol kas paliktas laisvėje, teismas paliko galioti intensyvią priežiūrą ir anksčiau sumokėtą 50 tūkst. eurų užstatą.

D. Bertauskas yra saugomas valstybės, jį saugoja kaukėti pareigūnai.

Teismo A. Paleckio versija neįtikino

Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą, esą bendraudamas su Rusijos piliečiais nežinojo apie jų ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, bendravimas  buvo išimtinai susietas su jo žurnalistine, politine veikla bei bendro verslo su D. Bertausku kūrimu, vykdymu.

Šią versiją teismas įvardijo kaip A. Paleckio siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl šnipinėjimo, nes, teismo manymu, jo parodymai ir pasirinkta gynybos taktika, savaip interpretuojant ir aiškinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, prieštarauja kitiems byloje esantiems patikimiems duomenims. 

Teismas mano, jog byloje surinkta medžiaga neigiamai apibūdina A. Paleckio asmenybę, rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir siekį veikti prieš Lietuvą Rusijos naudai.

Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, jog byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai aiškiai liudija apie tai, kad D. Bertauskas ir A. Paleckis atliko jiems inkriminuotus veiksmus.

„Teismas pabrėžė, jog Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra kompetentingas pateikti su savo tiesiogine veikla susijusią ir specialių žinių reikalaujančią analitinę informaciją, todėl teismas ja rėmėsi priimdamas nuosprendį“, – rašoma teismo pranešime.

Be to, kaip akcentavo teismas, šioje byloje VSD pateiktą informaciją patvirtina (kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į bylos specifiką) ir kiti bylos duomenys.

„Neabejotinai akivaizdu, jog A. Paleckio ir D. Bertausko padaryta veika vykdant šią Rusijos specialiųjų tarnybų užduotį, yra labai pavojinga, nes susijusi su pagalba Rusijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – baudžiamuoju persekiojimu siekiant daryti įtaką Lietuvos teismams, teisėjams ir jų sprendimams, tuo paminant Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valdžios, kaip teisinės valstybės savarankiškos ir nepriklausomos valdžios, nepriklausomumo principą, suvaržyti šalies teisėjų, nagrinėjančių baudžiamąją bylą, prokurorų ir kitų asmenų, turinčių teisę priimti procesinius sprendimus, teikti išvadas, teises ir laisves“, – paskelbė teismas.

Norėjo paramos iš „Jedynaja Rossija“

Pasak teismo,  D. Bertauskas ir A. Paleckis turėjo bendrą tikslą – atnaujinti Lietuvoje registruotos „Lietuvos liaudies partijos“ (LLP) veiklą bei 2011 metų rugsėjo 23 dieną susitarimo tarp LLP ir Rusijos partijos „Jedynaja Rossija“ („Vieningoji Rusija“) pagrindu gauti iš šios Rusijos politinės partijos finansinę paramą LLP bei politinės partijos Lietuvos rusų sąjungos politinei veiklai – dalyvauti Lietuvos savivaldybių bei Seimo rinkimuose.

Tuo tikslu 2017 metų vasario 12–18 dienomis, būdami Maskvoje, pasinaudodami LLP turimais kontaktais, D. Bertauskas ir A. Paleckis planavo susitikti su Rusijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininku Konstantinu Kosačiovu ir tartis dėl santykių su partija atnaujinimo.

Nemokamos metinės vizos į Rusiją, pragyvenimas Rusijos piliečio vasarnamyje Maskvos apskrityje per konspiracinius vizitus – tai atlygis D. Bertauskui ir A. Paleckiui už svetimos valstybės žvalgybos užduočių vykdymą.

Nei D. Bertauskui, nei A. Paleckiui nepavyko savarankiškai užmegzti kontaktų su minėtos partijos atstovais.

Bylos duomenimis, D. Bertauskas ir A. Paleckis su Rusijos atstovais bendravo vadovaudamiesi ypatingo slaptumo ir griežtos konspiracijos taisyklėmis, naudojo  sutartines frazes, specialiai sukurtą elektroninio pašto dėžutė. Buvo sutarta, kad Rusijos žvalgybai surinkta informacija bus perduodama tik per susitikimus su šios šalies minėtais piliečiais Rusijoje.

„Nemokamos metinės vizos į Rusiją, pragyvenimas Rusijos piliečio vasarnamyje Maskvos apskrityje per konspiracinius vizitus – tai atlygis D. Bertauskui ir A. Paleckiui už svetimos valstybės žvalgybos užduočių vykdymą. Per du kartus Maskvoje A. Paleckis iš Rusijos piliečio gavo 6000 eurų tokioms išlaidoms, A. Paleckis šį piniginį atlygį pasidalijo su D. Bertausku lygiomis dalimis“, – rašoma teismo pranešime.

Turėjo rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylos teisėjus, prokurorus

Kaltinamieji gavo ir ranka rašytą, ir spausdintą Lietuvos Respublikos prokurorų, teisėjų, specialistų, tyrusių Sausio 13-osios bylą, sąrašus.

D. Bertauskas ir A. Paleckis turėjo surinkti informaciją apie šių asmenų gyvenamąją vietą, kt. Tai reikėjo padaryti greitai ir pateikti Rusijos žvalgybai per kitą susitikimą. Vykdant šią užduotį buvo nuspręsta į pagalbą pasitelkti per ikiteisminį tyrimą nenustatytą kitą asmenį, kuriam A. Paleckis surašė atskirą koduotą dalies Rusijos žvalgybos įvardytų asmenų sąrašą.

Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Buvo teistas už frazę „Sausio 13-ąją savi šaudė į savus“

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“. Skirdamas bausmę Šiaulių apygardos teismas atsižvelgė ir į šią aplinkybę, kad A. Paleckis buvo teistas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su Sausio 13-osios įvykiais.

Antrą kartą buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis A. Paleckis buvo sulaikytas 2018 metų rudenį, įtarus šnipinėjimu Rusijai.

1971 metais Berne, Šveicarijoje, gimęs A. Paleckis Vilniaus universitete yra įgijęs žurnalisto ir tarptautinių santykių specialisto diplomus, 1994-1995 metais tarptautinius santykius studijavo Tarptautiniame administracijos institute Paryžiuje.

1994 metais jis pradėjo dirbti Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, kuravo santykius su Europos Sąjunga ir jos šalimis narėmis, 2003 metais įsidarbino Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju.

2004-2007 metais A. Paleckis ėjo Seimo nario pareigas.