Rūkymas - mažiausiai suprantamas įprotis. Todėl, kad pradedant kelis mėnesius nuo rūkymo būna nemalonu iki bloga, kyla spaudimas, troškina - jokio malonumo, tik kančios. Bet kai jau pagaliau atkenti ir pripranti - nebegali apsieiti. Esu perėjęs visus etapus, žinau kad visiems taip. Na o pradėjom grynai dėl to, kad vadas rėkdavo "kas nerūko, tas dirba!". Nenorintys dirbti be pertraukų buvo priversti rūkyti. Po 10 metų mečiau, po to dar 10 metų buvo bjauru užuosti greta rūkančius, pagaliau praėjus 30 metų nerūkymo jau reaguoju abejingai - bet iš durnumo vėl pabandžius, po dviejų užsitraukimų ir pusdienio kosulio nebenori nei pagalvoti. Net ir tiek pakanka, kad vėliau bėgiojant dar savaitę jaučiasi, kaip prasčiau plaučiai veikia. O jei rūkyti po pakelį per dieną?
(be temos)
(be temos)