Klimato kaita: muziejai – kaip minties lyderiai ekologijos srityje | KaunoDiena.lt

KLIMATO KAITA: MUZIEJAI – KAIP MINTIES LYDERIAI EKOLOGIJOS SRITYJE

Nors atrodo, kad pandeminė situacija ir karantinas sutrikdė daugelio kultūros organizacijų įprastą veiklą ir nemaža dalis jų turėtų galvoti apie būdus išlikti bei kaip įmanoma aktyviau funkcionuoti, Lietuvos muziejai ir meno pažinimo centrai įrodo, kaip svarbu susitelkti ne tik į šiuo metu aktualias problemas, bet ir pažvelgti globaliau, nepamirštant ateities. Antrojo karantino pradžioje patys negalėję atverti durų savo lankytojams, muziejų atstovai ėmėsi svarbios ir šiandieniame kontekste labai gražios iniciatyvos: kartu su muziejų bendruomene „We Are Museums“ ir „EIT Climate-KIC“ suvienijęs jėgas MO muziejus subūrė net 20 Lietuvos muziejų profesionalų, kurie, iki pat pavasario bendradarbiaudami su klimato kaitos ekspertais ir mentoriais, ieškos būdų, kaip muziejai gali padėti spręsti klimato kaitos klausimus.

Dar pavasarį Jungtinės Tautos paragino pasaulio valstybes kovoti su klimato kaita taip pat ryžtingai, kaip jos kovoja su COVID-19 pandemija. Visa tai – ne veltui. Bilo Gateso tinklaraštyje paskelbti skaičiavimai gąsdina: jais remiantis, iki 2100-ųjų klimato kaita bus nusinešusi penkis kartus daugiau gyvybių nei COVID-19 pandemija. „Muziejus yra puiki vieta  dialogui įvairiomis temomis, o meno kūriniai – puikus atspirties taškas diskusijai“, – sako Milda Ivanauskienė, MO muziejaus vadovė. Šešis mėnesius Lietuvoje truksiančioje programoje „Museums Facing Extinction“, kurios tikslas – padėti muziejams ištirti ekologinį kelią, turint aiškias gaires, įgyvendinti naujus, bendradarbiavimu grįstus darbo procesus bei rasti naujų verslo modelių ir galimybių, dalyvauja Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“, MO muziejaus, žemaičių muziejaus „Alka“, Nacionalinės dailės galerijos, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Radvilų rūmų dailės muziejaus, Gargždų miesto, Utenos ir kitų muziejų atstovai.

Muziejai vis dažniau atsakingi už ateitį ir planetą

Pagrindinis muziejų tikslas nuo senų laikų buvo įgyti, konservuoti, tyrinėti ir populiarinti žmonijos materialųjį ir nematerialųjį paveldą.

„Su Diane Drubay „We Are Museums“ organizacijos įkūrėja esame pažįstami nuo anksčiau jų organizuotų tarptautinių konferencijų, kuriose dalyvavome“, – sako M. Ivanauskienė, paklausta, kokia buvo jų ir „We Are Museums“ bei „Climate-KIC“ bendradarbiavimo pradžia. „Ši organizacija siekia burti muziejus kaip progresyvius minties lyderius globaliame pasaulyje. Pirmąją savo „Museums Facing Extinction“ programą jie įgyvendino praėjusiais metais Berlyne ir šiemet ieškojo partnerių. Su mumis susisiekė, norėdami sužinoti, ką MO muziejus mąsto ir veikia tvarumo tema. Tvarumas, draugiškumas aplinkai yra kriterijai, kurių laikomės visose MO muziejaus veiklose. Suprantame, kad tiek mes, tiek ir kiti muziejai Lietuvoje dar yra tik kelio pradžioje ir dar ieškome efektyvių būdų, kaip atsakingo požiūrio į aplinką ir klimato kaitos klausimus įtraukti į savo kasdienes praktikas. Todėl galimybė dalyvauti šioje tarptautinėje programoje, sužinoti tarptautines ir regionines patirtis, pasiteisinusias praktikas ir drauge su kitais muziejais ieškoti būdų yra itin reikalinga šiuo metu ir mums gali padėti eiti tvariu, atsakingo ir draugiško santykio su supančia aplinka keliu“, – įsitikinusi MO muziejaus direktorė.

„Pagrindinis muziejų tikslas nuo senų laikų buvo įgyti, konservuoti, tyrinėti ir populiarinti žmonijos materialųjį ir nematerialųjį paveldą“, – sako žemaičių muziejaus „Alka“ ekskursijų vadovė Ajida Stančienė, projekte dalyvauti paskatinta kolegės Gabrielės Paškevičiūtės iš Kazio Varnelio muziejaus. „Tačiau šiuolaikinis muziejus – tai muziejus, atviras visiems. Įdomu tai, kad, pagal atliktus tyrimus, visuomenė pasitiki muziejais labiau nei laikraščiais, o tai ypač svarbu klimato kaitos atžvilgiu, kuriant atitinkamas ir tvarias organizacijas. Muziejai vis dažniau tampa atsakingi už bendruomenių, kuriuose dirbame, ateitį taip pat ir už mūsų planetą“, – džiaugiasi ji.

Pokyčio agentas klimato kaitos klausimu

Įsijungę į šešių mėnesių informacinę, mentorystės ir bendrą kūrybinę programą, skatinančią muziejus tapti pokyčių agentais kovojant su klimato krize, dalyviai susiburs į susitikimus, mokymus ir įvairias veiklas, skirtas klimato kaitos klausimams spręsti. Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ direktorė Jurgita Semenauskienė sako, kad programos tikslas yra išsiaiškinti, su kokiomis problemomis ekologijos srityje susiduria muziejai ir paskatinti juos imtis lyderystės: „Profesionalų komanda (muziejų atstovai, menininkai, mokslininkai, rinkodaros ir IT specialistai) iš viso pasaulio šešių mėnesių trukmės programoje dalysis savo patirtimi ir kvies diskutuoti apie tai, ką ir kokiomis priemonėmis galima padaryti ir bendrai pasiekti, kad muziejai būtų minties lyderiai ekologijos srityje. Sesijų metu diskutuojame, dalijamės įžvalgomis ir bandome rasti kūrybiškus sprendimus problemoms išgryninti, joms spręsti ir viešinti. Pasaulio muziejų atstovai virtualiųjų susitikimų metu siūlo savo pagalbą Lietuvos muziejams šiuo sudėtingu pokyčių laikotarpiu“, – pasakoja J. Semenauskienė.

„Programos didysis tikslas – įgalinti muziejus tapti pokyčio agentais klimato kaitos klausimu“, –  teigia M. Ivanauskienė. „Ši šešių mėnesių programa yra dalis tarptautinės daugiametės programos „Museums Facing Extinction“, kurią remia „EIT Climate-KIC“, dalis. Programoje dalyvauja įvairių sričių (tvarumo, sisteminių pokyčių, poveikio vertinimo) užsienio ekspertai, kurių tikslas yra padėti Lietuvos muziejų atstovams eiti tvariu keliu, įgyvendinti naujas praktikas ar netgi verslo modelius. Programa vyksta „Exaptive Cognitive City®“. Tai virtualioji erdvė bendrauti ir diskutuoti bei naudotis joje esančiomis priemonėmis ir kartu stebėti įgyvendinamų projektų eigą. Programos metu taip pat vyksta mentorių sesijos, dalyviai turi prieigą prie pasaulinės 900 muziejų bendruomenės, vyksta virtualieji susitikimai su sisteminio mąstymo, bendruomenių įtraukimo, finansinio tvarumo ir kitais ekspertais iš Tate, Kopenhagos ateities studijų instituto bei kitų institucijų“, – sako ji. 

Prisidėti galime kiekvienas, pradedant kad ir nuo paprasčiausio atliekų rūšiavimo muziejaus rūbinėje. Galime rengti parodas, kuriose meno kūriniai kalba apie klimato kaitą, galime parodoms rengti naudoti perdirbamas ir tvarias medžiagas, o popierinius bilietus pakeisti elektroniniais.

A. Stančienė įsitikinusi, kad ši šešių mėnesių programa ir „We Are Museums“ platforma leis susipažinti su Lietuvos muziejų specialistais, užsienio šalių lektoriais, pasidalyti idėjomis ir sužinoti, kaip Lietuvos muziejai prisidės prie klimato kaitos klausimo, taip pat identifikuos ir puoselės naujus ateities muziejų modelius, kurie reaguos į šiandienius žmonių poreikius ir ekosistemas: „Pandemijos laikotarpiu labai svarbu rasti vietos praeities atspindėjimui ir supratimui bei įvairių scenarijų apmąstymui ateityje. Manau, kad bus pasiektas daugiau teorinis tikslas nei praktinis ir jis paskatins atskleisti muziejaus darbuotojus ir jų auditorijų ateities vizijas bei sukurs geresnę žmonių ir planetos ateitį“, – mano žemaičių muziejaus „Alka“ ekskursijų vadovė.

Muziejus – vieta, kurioje lengva skleisti žinią apie ekologiją

„Kartais net nesusimąstome, kad muziejus gali tapti ta bendruomenės susibūrimo ir edukacijos vieta, kurioje labai nesudėtinga skleisti žinią apie ekologiją“, – atkreipia dėmesį J. Semenauskienė, prakalbus apie tai, kokiais būdais muziejai gali spręsti prie klimato kaitos klausimus. „Prisidėti galime kiekvienas, pradedant kad ir nuo paprasčiausio atliekų rūšiavimo muziejaus rūbinėje. Galime rengti parodas, kuriose meno kūriniai kalba apie klimato kaitą, galime parodoms rengti naudoti perdirbamas ir tvarias medžiagas, o popierinius bilietus pakeisti elektroniniais. Visi kartu turime atlikti daug nedidelių žingsnių, skatinančių sąmoningą vartojimą. Tikslas yra siekti, kad atsakingas vartojimas taptų ne tik madingu šūkiu, bet ir nuolatine mąstysena. Muziejai yra puiki vieta švietimo sklaidai“, – tikina „Tartle“ direktorė.

Panašiai galvoja ir M. Ivanauskienė: „Manau, kad muziejai yra klausimus keliančios ir diskutuoti kviečiančios institucijos. Ekologinės krizės akivaizdoje galvoti apie veikimo tvarumą – nuo tvaraus veiklos modelio, aplinkai draugiškų sprendimų, bendruomenių įtraukimo, atvirumo ir daugiabalsiškumo programoje – yra ir muziejų atsakomybė. Atidarant konferenciją buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pasauliniu lygiu veikia 80 000 muziejų bendruomenė, kuriai suvienijus jėgas galima išties pasiekti apčiuopiamų pokyčių. Esame dar tik kelio pradžioje, tačiau tvarumo, draugiškumo aplinkai aspektas MO muziejuje svarbus tiek kalbant apie paties pastato infrastruktūrą ir eksploataciją, tiek ir galvojant apie mūsų kasdienę veiklą: parodas, kultūrinę edukaciją, renginius, MO muziejaus parduotuvę. Siekiame įtraukti klimato kaitos ir tvarumo klausimus į MO muziejuje vykstančių renginių tinklelį, pas mus vyksta ir tvarų dizainą bei atsakingą vartojimą propaguojančios dizaino pop-up mugės, bendradarbiaujame su vietos kūrėjais ir dizaineriais, kurie kuria atsakingą aplinkai produkciją – jų gaminių galima įsigyti MO parduotuvėje. Parduotuvėje taip pat yra ir speciali prekių linija „draugiški aplinkai“. Leidžiame parodų knygas, taigi likęs popierius yra panaudojamas kaip dovanų vyniojimo popierius parduotuvėje, perdirbame parodų reklaminę medžiagą ir panašiai. Tvarumo klausimas aktualus ir kuriant parodas: nuo fizinių konstrukcijų (oktanormų) pernaudojimo iki ilgalaikių sprendimų kūrimo – e. gido, kūrinių skaitmeninimo, virtualiųjų parodų. Siekiame, kad parodos tęstųsi ilgiau, jas pamatytų kuo daugiau žmonių ne tik Vilniuje. Taigi kasmet stengiamės išvežti bent dalį MO parodos į kitus miestus. Taip šiemet parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ fragmentai buvo eksponuoti Klaipėdoje, Utenoje, Telšiuose, Panevėžyje. Buvome suplanavę ir daugiau miestų, tačiau dėl karantino nepavyko visko įgyvendinti, tačiau nesustojame – nukeliame planus į kitus metus“, – vilties nepraranda MO muziejaus direktorė.

Laimės paieškos muziejuose

Ką muziejų atstovės mano, kiek muziejai, galerijos ir apskritai menas padeda žmonėms suprasti, kas yra svarbu ir į ką reikia atkreipti dėmesį, kalbant apie ekologiją, klimato kaitą, mažesnį vartotojiškumą ir kitas susijusias problemas? Kaip tokios meno institucijos padeda išgyventi nelengvą, dažnai nerimą, skaitmeninį nuovargį ir tam tikrą atskirtį sukeliantį pandemijos laikotarpį?

„Muziejai ir galerijos ypač svarbūs šiandieniame Lietuvos kontekste, kai visi muziejai užvėrė lankytojams duris“, – sako A. Stančienė. „Atsiradę virtualieji turai, pasakojimai, edukacijos, lankytojams leidžia būti savo namuose. Suprantu, kad žmonės, dažnai vyresni, pavargsta nuo skaitmeninių naujovių, tačiau ateityje to neišvengsime ir su tuo reikės susitaikyti. Naujos technologijos suteikia naujas galimybes muziejams, jie kitaip plėtoja ir saugoja savo kolekcijas, virtualiai įtraukia savo lankytojus ir juos moko apie tvarią ateitį. Manau, kad ateities muziejuose lankytojai patys nuspręs, kokiomis temomis jie norės kalbėti, virtualiai ar realiai jame apsilankyti, o muziejai tik suteiks priemones toms galimybėms įgyvendinti“, – neabejoja žemaičių muziejaus „Alka“ ekskursijų vadovė.

„Karantino metu visoms kultūros įstaigoms teko iš esmės persvarstyti savo veiklos būdus, galvoti, kaip neprarasti lankytojų, kaip dalį paslaugų perkelti į internetą“, – pažymi J. Semenauskienė. „Muziejai skaudžiai reaguoja į meno erdvių uždarymą ir ne veltui bando atkreipti valdžios dėmesį į tai, kad lankymasis muziejuje daro teigiamą poveikį žmogaus emocinei ir psichologinei sveikatai. Šiame kontekste labai tinka galvoti ir apie tai, kad menas padeda žmonėms suprasti, kas yra svarbu ir į ką reikia atkreipti dėmesį, kalbant apie ekologiją, klimato kaitą ar mažesnį vartotojiškumą“, – sako „Tartle“ direktorė.

MO muziejaus vadovė M. Ivanauskienė primena, kad šio karantino metu ne kartą kartojo, jog labai svarbu pažymėti, kad menas ir kultūra – vienas būdų, padedančių stiprinti emocinę ir psichologinę žmonių sveikatą: „Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino, kad atlikti tyrimai įrodo muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį žmogaus emocinei ir psichologinei sveikatai – lankymasis muziejuose bei galerijose mažina stresą ir suteikia laimės. Taigi net ir karantino metu negalėdami priimti lankytojų muziejuje, stengiamės išlaikyti ryšį su jais ir pasiūlyti įkvepiančio turinio. Šiomis aplinkybėmis pradėjome ir MO muziejaus tinklaraštį – įkvepiančio ir įdomaus turinio apie meną ir kultūrą platformą. MO tinklaraštyje galima atrasti interviu, straipsnių, pokalbių, susitikimų įrašų, ekskursijų vaizdo formatu, viktorinų-žaidimų apie MO muziejaus parodas, kultūrą ir laisvalaikį, virtualiųjų parodų turus, visą skaitmenizuotą MO kolekciją ir netgi tinklalaidę. Lapkričio mėnesį, kai buvo paskelbtas antrasis karantinas ir muziejai buvo uždaryti, pasiūlėme iniciatyvą, kaip malšinti susikaupusį skaitmeninį nuovargį ir vaikštant gryname ore pasisemti prasmingų potyrių. Perkėlėme į lauką – skirtingas Vilniaus miesto erdves – dalį parodos „Kodėl taip sunku mylėti?“ kūrinių. Jei žmonės negali atvykti į muziejų, bent dalį muziejaus patirties vis tiek norėjome jiems pasiūlyti šiuo tamsiu ir šaltu laikotarpiu. Žinoma, negalėjome perkelti parodos garso, šviesų ir vaizdo visuminės patirties, bet vis tiek norėjome sukurti galimybę pamatyti parodą net ir tada, kai muziejus uždarytas“, – tikina M. Ivanauskienė.

Daugiau apie projektą Lietuvoje ir jo programą galima rasti „We Are Museums“ puslapyje.

GALERIJA

  • Milda Ivanauskienė
  • Ajida Stančienė
  • Ajida Stančienė
  • Jurgita Semenauskienė
  • Jurgita Semenauskienė
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS