Ruošiantis kitą savaitę vyksiančioms valstybinėms 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvėms, Vilniuje visuomenei rengiamasi pristatyti pastatą, kuriame kalėjo dalis sukilėlių. Žemutinės pilies teritorijoje esančiame pastate, buvusioje areštinėje-kalėjime, lapkričio 21 dieną bus atidaroma paroda.

Šis pastatas Lietuvos nacionaliniam muziejui atiteko dar 1995 metais, tačiau iki šios vasaros panaudos teise jį valdė Vilniaus miesto policijos komisariatas. Atgal į savo rankas turtą perėmęs muziejus šias kažkada didikų dvarui priklausiusias istorines erdves planuoja sutvarkyti ir pritaikyti lankytojams.

„Lapkričio 21 dieną pastatas bus pristatytas visuomenei. Tai yra pastatas, kuris buvęs uždaras 200 metų. Dabar turime unikalią progą papasakoti šio pastato istoriją ir taip pat papasakoti kitą unikalią istoriją, kuri yra susijusi su šituo pastatu. (…) Mes siekiame šiame pastate kiek galima daugiau išlaikyti autentiškumo todėl, kad istorija, kurią pasakosime parodoje, yra labai susijusi su šituo pastatu. Mes pasakosime apie sukilėlius, kurie buvo nužudyti Lukiškių aikštėje ir kurie buvo pakasti Gedimino kalne ir, kaip jūs žinote, Lietuvos nacionalinis muziejus 2017 metais juo atrado. Taigi paroda ir bus apie sukilėlius“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.

Istorikų duomenimis, pristatomame pastate kalėjo aštuoni iš dvidešimties Gedimino kalne rastų sukilėlių: kunigas Raimundas Zemackis, Albertas Liaskovičius, Boleslovas Koliška, Henrikas Makoveckis, Aleksandras Revkovskis, Juozapas Revkovskis, Juozapas Jablonskis, Mečislavas Dormanovskis. Ten jie laukė mirties bausmės įvykdymo, vėliau nužudyti Lukiškių aikštėje.

Šią istoriją, pasak R. Kačkutės, siekiama pristatyti paroda autentiškoje aplinkoje.

„Padarėme svarbiausius darbus, įrengėme lankytojų centrą, kad lankytojai galėtų nusirengti, palikti savo daiktus, taip pat sutvarkėme elektros prieigas, įrengėme apsaugą nuo gaisro, tualetus įrengėme iš naujo, visa kita yra taip, kaip buvo“, – sakė R. Kačkutė.

Pasak jos, šis pastatas yra labai tinkamas papasakoti XIX-XX a. istoriją, tačiau, kaip konkrečiai jį vėliau pritaikyti muziejaus reikmėms, bus tariamasi su specialistais.

„Kol kas iš tikrųjų reikia pradėti nuo koncepcijos. Mes pradėsime nuo koncepcijos rengimo, nuo diskutavimo ne tik su Lietuvos nacionalinio muziejaus mokslininkais, bet turbūt bandysime diskutuoti ir su Vilniaus universiteto mokslininkais, su Lietuvos istorijos instituto mokslininkais ir prieisime bendrą koncepciją, kokia istorijos dalis ir kaip galėtų būti čia pasakojama. Na, o tada jau yra investicinio projekto rengimas“, – sakė R. Kačkutė.

Šį pastatą atnaujinti ir pritaikyti muziejaus reikmėms tikimasi per trejus-ketverius metus.