Šildyti patalpas galima apsieinant be kietojo ar skystojo kuro. Tereikia įrangos, kuri sugeba ištraukti šilumą tiesiog iš gamtos. Tačiau jai įpirkti reikia sumų su keturiais nuliais.

Pravers matematikos žinios

Kadaise lietuviai šildėsi ugniakuru vidury trobos – kas nuginčys, kad tai buvo neefektyvu? Nemažai žmonių panašiai šildosi ir šiandien, tiesa, malkas kūrena patobulėjusiose krosnyse. Tai vienas pigiausių šildymo būdų, atsižvelgiant į tai, kad ir investicijos į įrangą nėra milžiniškos. Tačiau kas apskaičiavo, kiek žmonės investuoja laiko ir energijos į krosnies ar kietojo kuro katilo kūrenimą, pelenų valymą?

Mąstančiuosius progresyviai neaplenkia mintis, kad šildymui pravartu pasitelkti atsinaujinančius energijos išteklius iš žemės gelmių ar tiesiog iš oro. Tiesa, žengti išvien su pažanga kol kas gali tik turtingieji.

Kokį šildymo šaltinį pasirinkti individualiam namui? Lietuvos energijos instituto Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centro vyresnysis mokslinis darbuotojas Kazys Marcinauskas, prieš apsisprendžiant, pirmiausia pataria labai gerai apskaičiuoti visus svarstomus būdus, atsižvelgti į konkrečią savo namo situaciją ir pasverti: kiek reikės investuoti į įrangą ir kiek pinigų reikės eksploatacijai. Žinoma, reikia atsižvelgti į esamas finansines galimybes.

Kas apsimoka labiau, priklauso ir nuo esančios kuro bei elektros kainos. "Galbūt šiandien pigiausia yra kūrenti anglimis? Galbūt pigu mediena, malkos ar jų granulės? Tiems, kurie naudoja gamtines dujas, galbūt užtektų įvertinti savo dujų katilo galimybes?" – siūlo pasverti mokslininkas.

Kita vertus, pasak jo, jei stataisi naują namą, kuris kainuoja šimtus tūkstančių ar net milijonus litų, tai papildomas tūkstantis litų šildymo sistemai nepasijus. Tada šeimininkas turėtų investuoti į įrangą, kad ateityje šildymas būtų ekonomiškas, kad kuo mažiau rūpėtų eksploatacijos išlaidos.

Įsigali šilumos siurbliai

K.Marcinauskas priminė, kad mūsų šalies gyventojai yra sovietmečiu išplitusios centralizuotos šildymo sistemos aukos. Kadangi anuomet kuras buvo labai pigus, šilumos tinklus klojo nepaisydami, kad patiriami dideli šilumos nuostoliai. Dauguma daugiabučių yra priklausomi nuo centralizuoto šildymo, todėl patys gyventojai negali pasirinkti, kaip šildyti savo būstus.

"Pasaulinė energetikos taryba prieš gerus dešimt metų prognozavo, kad 2015 m. išsivysčiusiose šalyse iki 75 proc. šilumos bus gaminama šilumos siurbliais. Tada negalėjau tuo patikėti", – prisiminė mokslininkas.

Tačiau dabar ir jis pripažįsta, kad būtent šilumos siurbliai, panaudojantys atsinaujinančius energijos šaltinius – kol kas vienintelis sektinas kelias šilumos gamyboje. Šilumos siurbliai gali paimti šilumą iš paviršinio grunto, giluminio gręžinio, ežero dugno ar tiesiog iš oro.

"Geoterminiam šildymui reikia kolektorių žemėje ar vandenyje, arba gręžinio – tai kainuoja pakankamai brangiai. Oro šilumos siurbliui to nereikia. Pastatei ant stogo, prijungei prie šildymo sistemos – investicijos gerokai mažesnės", – komentavo K.Marcinauskas.

Oro šilumos siurbliai šilumą ima iš aplinkos oro, kad ir iš vėdinimo sistemoje šalinamo užteršto patalpos oro. Mokslininko aiškinimu, per vieną pusę iš patalpos eina šiltas oras, kuris per šilumokaitį pašildo iš lauko ateinantį šaltą orą. Priklausomai nuo šilumokaičio konstrukcijos, pašildomo oro temperatūra gali būti mažesnė tik keliais laipsniais nei išėjusio oro.

Oro šilumos siurbliai gali būti ir kaip pagrindinis šilumos šaltinis. Tačiau, pasak K.Marcinausko, specialistai pataria turėti du skirtingus šilumos šaltinius – pagrindinį ir atsarginį arba papildomą. Tai praverčia įvykus avarijai, užėjus dideliems šalčiams ar pasikeitus šilumos išteklių kainoms.

Daugelis įmonių teigia, kad šilumos siurblys neturi padengti 100 proc. šilumos poreikių. Bent šalčiausiam laikotarpiui papildomai sumontuojami elektriniai šildytuvai. Tačiau kitos įmonės siūlo statyti galingesnį siurblį ir atsisakyti elektrinio šildytuvo.

Lietuvoje šilumos siurbliai pradėti diegti maždaug prieš 17 metų. Mokslininko teigimu, šilumos siurblius galima būtų naudoti ir stambesniuose objektuose, taip pat ir daugiabučiams namams šildyti. Tačiau tai racionaliausia daryti statant naujus namus arba iš esmės atnaujinant senuosius.

Būtina domėtis ir pačiam

Šilumos siurblių eksploatacija paprasta. Atėjus šildymo sezonui tetreikia įjungti mygtuką, pasibaigus – išjungti. Jokiu kuru rūpintis nereikia. Mokėti reikės tiek, kiek elektros sunaudos šilumos siurblys. Tačiau, lyginant su šildymu elektra, K.Marcinausko duomenimis, iš vieno kilovato gaunama 3–4 kartus daugiau šilumos, nes didelė dalis šilumos gaunama iš aplinkos – grunto, vandens arba oro.

Ar šildomės efektyviai, priklauso ir nuo to, kaip ir kur patalpoje įrengti radiatoriai. Tradiciškai radiatoriai statomi prie lango. Mokslininkas pastebi, kad jei virš radiatoriaus nėra išsikišusios palangės, kuri nukreiptų šiltą orą į patalpos gilumą, sušilęs oras kyla aukštyn palei šalto lango paviršių ir šąla. Taip patiriami dideli šilumos nuostoliai. Dar blogiau, jei radiatoriai įleisti į sienos nišą.

Bene efektyviausias – šildymas per grindis, nes skleidžiama šiluma pasiskirsto vienodžiausiai. Be to, grindiniam šildymui nereikia itin aukštos temperatūros, užtenka, kad vamzdeliais tekantis vanduo įkaistų iki 30–35 laipsnių.

Įvairūs gamintojai siūlo įrangą, kaip dar sutaupyti pinigų, nesvarbu, koks yra šilumos gaminimo būdas.

"Kiekviena šildymą patobulinanti ar papildanti įranga turi savų privalumų ir trūkumų. Tam tikrose situacijose papildomas įrenginys gali būti išties veiksmingas, o kitose – tebus akių dūmimas", – įsitikinęs mokslininkas.

Antai infraraudonųjų spindulių šildytuvai, pasak jo, šildo daiktų paviršius. Virš stalo šilta, o po stalu – šalta.

"Apskritai, nėra tokio šildymo būdo, kuris būtų panacėja visiems atvejams. Ir šilumos siurbliai visko neišgelbės, reikalingi papildomi šilumos šaltiniai", – pridūrė K.Marcinauskas.

Mokslininko mano, kad, norint įsitikinti firmų siūlomos įrangos efektyvumu, reikėtų surinkti informacijos internete, pasidomėti atliktų tyrimų rezultatais, pasiteirauti pavyzdžių, kur tokia įranga veikia, ir pabendrauti su jos naudotojais. "Jei pas pardavėją atėjai su tam tikru žinių bagažu, gali numatyti, ar tai, kas sakoma, yra tiesa", – patarė energetikos specialistas.

Apie šilumos siurblius:

Paprasti šilumokaičiai perduoda šilumą tik iš aukštesnės temperatūros šilumnešio žemesnės temperatūros šilumnešiui. Šilumos siurbliai veikia atvirkščiai: iš žemos temperatūros potencialo šilumos šaltinio perduoda šilumą aukštos temperatūros potencialo šilumos šaltiniui, įgalina panaudoti atsinaujinančių energijos išteklių – grunto ir gruntinio vandens šilumą.

Šilumos siurblys – modernus, pirminę energiją taupantis šilumos įrenginys. Lyginant su tradiciniu šilumos gamybos įrenginiu – vandens šildymo katilu, šilumos siurblys yra gerokai brangesnis. Todėl juo šildyti kiaurą pastatą ekonominiu požiūriu nėra tikslinga.

Šilumos siurbliai yra santykinai brangi įranga, todėl norint, kad jie kuo ilgiau tarnautų ir atsipirktų, jie turėtų dirbti ištisus metus. Individualiuose pastatuose šilumos siurbliai turėtų būti naudojami ne tik pastatams šildyti ir buitiniam karštam vandeniui ruošti, bet ir šalčiui gaminti vasarą.

Bene didžiausia patirtis diegiant šilumos siurblius, kurie naudoja grunto ar gruntinio vandens šilumą, sukaupta JAV. Efektyvus energijos naudojimas, kitaip tariant, kuro taupymas, yra valstybinis uždavinys.

Lietuvoje kol kas nėra lengvatinių elektros energijos tarifų šilumos siurbliams, nenumatyta kitų skatinančių priemonių, neskiriama lėšų šilumos siurblių tobulinimo moksliniams tyrimams. Kol kas šilumos siurblius individualiose sodybose gali įsirengti tik pasiturintys asmenys.

Šaltinis: Kazio Marcinausko ir Eduardo Bubelio straipsnis "Šilumos siurbliai individualiose sodybose Lietuvoje: prielaidos ir prognozės".

Norėdami gyventi šilčiau:

Neužstatykite radiatorių baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis. Tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.

Už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, į balkono duris įstatykite šilumą izoliuojančios medžiagos intarpus.

Didesnių matmenų baldus statykite prie lauko sienų.

Patalpas geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai.

Neuždenkite radiatorių užuolaidomis, antraip šiltas oras pateks ne į kambarį, o kils į viršų šaltu lango paviršiumi.

Šilumos srautą pro langą galima sumažinti, įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų.

Žiemą nakčiai nuleiskite žaliuzes. Dvigubo įstiklinimo langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubo įstiklinimo langui.

Ventiliatorių virš viryklės naudokite tik gamindami valgį, nes jis ištraukia šilumą.

Šaltinis: bendrovė "Kauno energija"

Apie geoterminį šildymą:

Geoterminio šildymo sistema iš natūralių šaltinių – žemės, oro, vandens ima susikaupusią saulės šilumą ir panaudoja ją namui šildyti, vėsinti bei karštam vandeniui ruošti. Taip gaunami trys ketvirtadaliai nemokamos energijos iš gamtos, mokėti reikia tik už sunaudotą elektros energiją, kuri reikalinga tik šilumos tiekimo procesui palaikyti. Šildantis būstą šiuo būdu, viena kilovatvalandė kainuoja maždaug 6 centus. Tai dukart mažiau, nei šildantis gamtinėmis dujomis ir keturiskart pigiau nei elektra.

Maždaug 150 kv. m ploto namo geoterminio šildymo įranga ir įrengimas gali kainuoti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. litų. Kaina priklauso nuo sistemos sudėtingumo ir esamų sąlygų: namo šiluminės varžos, grunto drėgnumo, kiek šeima sunaudoja karšto vandens ir kitų rodiklių. Per šildymo sezoną tokio namo, kuris šildomas per grindis, apšildymas atsieina apie 180–200 litų per mėnesį.

Kad geoterminio šildymo sistema apsimokėtų, labai svarbu parinkti tinkamą įrangą. Jei tai daroma pagal vieną šabloną, neatsižvelgiant į grunto specifiką ir kitus veiksnius, tikėtina, kad šildymas atsieina ne taip pigiai, kaip žadėta.

Šaltinis: bendrovė "Vilpra"
 

Bendrovės "Vilpra" Atsinaujinančios energijos padalinio vadovas Jurgis Vėgėlė: Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet įrengiama apie tūkstantį geoterminio šildymo sistemų. Manome, kad iš viso tokių šildomų namų Lietuvoje turėtų būti ne mažiau kaip 5 tūkst. Kaip tai plėtosis ateityje, viskas priklauso nuo rengiamo įstatymo, kuriuo siekiama atsinaujinančius energijos šaltinius įteisinti kaip prioritetinę sritį. Jei teisės aktai paskatins privačius asmenis naudoti alternatyvius energijos šaltinius, geoterminio šildymo įranga tikrai populiarės. Visas šalies energetikos ūkis turėtų būti orientuotas į atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, kad išsivaduotume nuo importinio kuro priklausomybės. Tiesa, įstatymo projekte kol kas nėra nustatytas paramos dydis, tam reikės poįstatyminių teisės aktų. Paramos formų yra įvairių, padengti dalį išlaidų galima ir pasinaudojant esamais projektais.