Augantį bedarbių skaičių išduoda didėjantis statybininkų, apdailininkų, dažytojų ir kitų šios srities specialistų darbo skelbimų skaičius ir bandymas įsiūlyti savo paslaugas.
Prašo mažesnio atlyginimo
Lietuvos darbo biržos duomenimis, per metus bedarbių statybos specialistų padaugėjo 21 proc. Pirmą šių metų ketvirtį buvo įregistruota 4,5 tūkst. bedarbių, kurių pastaroji darbovietė - statybos įmonė. Tuo pačiu laikotarpiu pernai tokių asmenų kreipėsi 3,7 tūkst.
„Tai gali būti susiję ne tik su ekonomikos pokyčiais, didėjančia infliacija ar svyravimais nekilnojamojo turto rinkoje", - tvirtino Birutė Balynienė, Lietuvos darbo biržos Užsienio ryšių skyriaus specialistė viešiesiems ryšiams.
Skelbimus tvarkantys specialistai atkreipė dėmesį, kad nors darbo ieškančių statybininkų skaičius išaugo, esą jis nėra toks didelis, kaip buvo galima tikėtis. Neva šios srities meistrai veiklos vis dar turi pakankamai.
Vis dėlto, bendrovės „Alio reklama" rinkodaros vadovas Ugnius Lukoševičius, remdamasis laikraščių „Alio reklama", „Alio vakarai", interneto svetainės alio.lt duomenimis, išskyrė tam tikras tendencijas.
„Statybų srities darbininkų skelbimų skaičius padidėjo ir pageidaujamas atlyginimas pasikeitė smarkiai. Prieš metus jie siekė apie 5000 litų, o dabar - tik apie 3500 ar 4000 litų", - analizavo padėtį U.Lukoševičius.
Prognozės išsipildė
Nekilnojamojo turto projektus įgyvendinančių bendrovių atstovai tvirtino, jog didėjantis darbo ieškančių statybininkų skaičius tik įrodo, kad mažėja projektų.
„Praėjusiais metais mūsų asociacija, stebėdama tendencijas pasaulinėse rinkoje, ir prognozavo tokią padėtį. Brangstant energijos ištekliams, svyruojant ekonomikai padėtis tampa sudėtingesnė. Dalis įmonių prie to prisitaikė. O tie, kurie tikėjosi klestėti, natūralu, jog gali nusivilti", - priminė prognozes Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorė Dalia Bardauskienė.
Galbūt dabar tinkamas metas statybų bendrovėms išsiugdyti atsakingus darbuotojus? Į šį klausimą LNTPA vadovė atsakė vienareikšmiškai: „Suprantama, lojalūs darbuotojai vertinami. Tačiau ką jie dirbs? Mūsų atliktos apklausos rodo, kad projektų plėtotojai mažina darbų apimtį. Žmonės abejoja ir svarsto, ar statyti objektus, jei šie nebus perkami. Įvairių projektų ir toliau mažės. Aišku, ateityje jų gali trūkti."
Ekonomistų teigimu, kad mažės statybininkų poreikis, buvo galima prognozuoti pasirodžius pirmiems statybų lėtėjimo ženklams, bankams sugriežtinus paskolų išdavimo sąlygas.
„Dalis statybose įdarbintų žmonių buvo iškart atleisti, kiti žinojo, kad darbo neteks vėliau", - tvirtino Lietuvos laisvosios rinkos instituto Ekonominės veiklos reguliavimo mažinimo grupės vadovas Giedrius Kadziauskas.
Metasi į kitas sritis
Kol kas statybose dirbę žmonės ieškosi tokio paties darbo. Labiausiai į darbo paieškas leidžiasi apdailininkai, plytelių klojėjai, dažytojai ir betonuotojai. Tačiau pasikeitus aplinkybėms statybų rinkoje, šioje srityje dirbę specialistai priversti pasukti net į tokias veiklos sritis, su kuriomis anksčiau neturėjo nieko bendra.
„Pagausėjo ir alternatyvaus darbo ieškančių statybininkų. Jie nori įsidarbinti kitose srityse, pradedant vairuotojais ir baigiant virėjais",- pasakojo „Alio reklamos" atstovas U.Lukoševičius.
Kai kurie bedarbiais tapę meistrai pasiryžę persikvalifikuoti. Todėl žvalgosi į prekybos sektorių. Tačiau G.Kadziausko teigimu, statybininkų atlyginimai augo greičiausiai, taigi ir šių žmonių lūkesčiai yra labai dideli. Prekybininkų atlyginimai mažesni, todėl anksčiau 4000 litų uždirbęs žmogus turi galvoti, kaip išgyventi.
Išeitis yra ne viena
Pragyvenimo šaltinio netekę darbininkai gali griebtis ir kitų alternatyvų. „Įdomu tai, kad smulkusis, vidutinis ir pusiau šešėlinis verslas yra ta sritis, kuri tiesiog sugeria tokius žmones. Smulkusis ir vidutinis verslas geriausiai prisitaiko prie lėtėjančios ekonomikos", - aiškino G.Kadziauskas.
Todėl, jo nuomone, valstybei reikėtų ieškoti išeičių, kaip darbą praradusius žmones adaptuoti rinkoje, sudaryti palankesnes sąlygas įsidarbinti. Išeitis galėtų būti ir sumažinti verslo liudijimo mokesčiai. Tuomet bedarbiai galėtų pradėti nuosavą verslą.
Vis dėlto, dalis žmonių, netekusių darbo statybos įmonėse, šiandien vis dar sukiojasi statybvietėse. Tačiau kitokiose. Jie dirba individualius namus statantiems ar rekonstruojantiems užsakovams.
G.Kadziauskas įsitikinęs, kad daliai statybininkų pavyks rasti darbą. Kaip pavyzdį jis pateikė „Panevėžio ekrano" istoriją, kai bankrutavus įmonei mieste išaugo bedarbių skaičius. Tačiau ilgainiui šie žmonės įsidarbino. Kita vertus, jei statybos lėtės, bankai išduos mažiau paskolų, sunku prognozuoti, ar bedarbiais tapę statybininkai ras vietą darbo rinkoje.
Naujausi komentarai